Rojus, Žemė, Pragaras ir amžina kova dėl žmonių sielų. Rojus kūrė fanatikus ir siurbė iš jų, lyg iš baterijų, energiją. Pragaras, kovodamas su Rojumi, iškėlė žmonių laisvės vėliavą. Kad ir kokia vėliava iškiltų, tačiau per Rojaus ir Pragaro „pasistumdymus“ visada labiausiai nukentėdavo būtent žmonės. Net iškilūs demonai, tokie kaip Azazelis, ilgainiui nusprendė, kad tikslas pateisina priemones ir pavienių žmonių gyvybės nebesvarbios. Šitai tęsėsi tūkstantmečius, kol vieną dieną angelai ir demonai turėjo susivienyti ir drauge stoti į kovą su bendru priešu, priminusiu apie jų pačių praeitį. Kovą, kuri žmonijai nežadėjo nieko gero.

Ir dar buvo Drakonas. Kadaise jį išdavė ir nužudė draugu laikytas Jurgis. Atgimęs Drakonas vėl, kaip ir ankstesniais tūkstantmečiais, ėmėsi saugoti Žemę.