„Tai labai vertingas veikalas visiems, rimčiau besidomintiems literatūra. Teigiama, kad klasikiniai literatūros kūriniai numiršta, kai naujos literatūrologų kartos jais nebesidomi, apie juos neberašo, tad šiuo požiūriu ypač svarbūs nauji Maironio, Aisčio, Martinaičio kūrinių perskaitymai. Užrašų autorė tai daro pasiremdama labai plačiais estetiniais, kultūrologiniais, literatūrologiniais kontekstais. Vyksta dialogas ne tik su poetais, bet ir su didžiaisiais lietuvių humanitarikos autoritetais (Algirdu Juliumi Greimu, Vanda Zaborskaite, Vytautu Kubiliumi ir kt.), o tai reikalauja ir esminio išmanymo, ir drąsos. Negalėčiau sakyti, kad senasis kūrinių perskaitymas paneigiamas – jis esmingai išplečiamas, o tai ir svarbu, ir įdomu.“
Donata Mitaitė