2014 m. rašytojos Donnos Tartt romanas „Dagilis“ pelnė prestižinę Pulitzerio premiją. Ši knyga – tai jautri vaikino brandos istorija, atskleidžianti šių dienų Amerikos visuomenės daugiasluoksniškumą ir liudijanti stebuklingą meno galią.

Trylikametis Teo Dekeris per stebuklą išgyvena teroristino išpuolio muziejuje metu, kuris pareikalauja jo motinos gyvybės. Tėvas atsisako auginti sūnų ir berniukas lieka vienas. Teo priima turtingo draugo šeima, tačiau vaikas nejaukiai jaučiasi naujuose apartamentuose Niujorko centre, jam sunkiai sekasi bendrauti su bendraklasiais. Be to, jį kamuoja motinos ilgesys. Jis klajoja po globos namus ir kitų žmonių šeimas – nuo Niujorko iki Las Vegaso. Vienintelis jam likęs to tragiškai pasibaigusio įvykio atsiminimas – žymiojo Rembrandto mokinio Carelio Fabritijaus paveikslas „Dagilis“, kurį berniukas spėja pasičiupti griuvėsiuose.

Jau suaugęs, Teo leidžia laiką ištaiginguose salonuose ir klaidžioja dulkėtais antikvariato, kuriame dirba, labirintais. Jis svetimas pasauliui, tačiau įsimylėjęs meną. Kai senojo olando paveikslas tampa nedorų žmonių taikiniu, bandymas išgelbėti šią vienintelę jam likusią paguodą vos nesibaigia jo mirtimi.

„Dagilis“ – tai klasikinė netekties ir prisirišimo istorija, tai pasakojimas apie meno galią ir kaip jis – kartais visai kitoks, nei mes įsivaizduojame – gali pakeisti mūsų gyvenimą. Skaitytojas su Teo keliaus nuo žvilgančių Niujorko alėjų iki tamsiausių juodosios meno rinkos užkaborių. Įtraukiančiame romane susipina skausmingi išgyvenimai, kasdienybės paradoksai bei nenuspėjamos likimo išdaigos.

Pasirodęs 2013 m., romanas trisdešimt savaičių neužleido pozicijų „New York Times“ bestselerių sąraše, o Jungtinėje Karalystėje jį taip pat aukštai įvertino ir „Sunday Times“. Panaši sėkmė lydėjo knygos vertimus Prancūzijoje, Italijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Knyga pelnė ne tik Pulitzerio premiją, bet ir buvo apdovanota Andrew Carnegie medaliu, bei pateko tarp dešimties geriausių „New York Times Book Review“ 2013-ųjų knygų.