Rozė nuėjo ilgą kelią. Užauginta plevėsos motinos chaotiškoje Niujorko bohemoje, Rozė pagaliau susikūrė gyvenimą, kokio visada troško: geras darbas, švarus butas, sužadėtuvės su savimi patenkintu technologijų įmonės vadovu, kaip ir ji, tikinčiu žmogaus potencialu, sunkiu darbu ir vaikiškų svajonių aukojimu.

O Rozės sesuo Sesilija taip ir nesuaugo. Neatsakinga, aikštinga, vieną mėnesį sprunkanti į vienuolyną Europoje, o kitą jau, žiūrėk, – į sakalų prieglaudą. Ji visą gyvenimą vaikosi pasakų apie transcendenciją ir tikrąją meilę – didingų idėjų, kurios tikrovėje niekada nepasiteisina. Kai, nutrūkus skubotai santuokai, Sesilija pareiškia visam laikui grįžusi namo į Niujorką, Rozė viliasi, kad sesuo pagaliau pasirengusi pradėti suaugusiosios gyvenimą su visais jo kompromisais.

Bet tuomet Sesiliją pavilioja iš pažiūros kultą primenanti kabareto trupė, kuri pasirodo tik naktį, paslaptingu raudonu laivu keliauja Niujorko vandens keliais. Netrukus Sesilija dingsta, kaip ir daugybė vienišų sielų, įtartinomis aplinkybėmis prašapusių miesto pražuvėlių. Vienintelis būdas Rozei surasti Sesiliją yra pačiai sekti jos pėdomis į Avaloną.

Bet kai Rozei pamažu ima aiškėti sesers dingimo paslaptis, Avalono kerai paveikia ir ją. Ir kuo giliau ji prasmenga į Avalono pasaulį, tuo labiau ima abejoti viskuo, ką žino apie savo pačios gyvenimą, ir dvejoti, ar nori palikti tikrovę.