Vladimiras Tarasovas – rusų kilmės Lietuvos džiazo muzikantas, visame pasaulyje garsus perkusininkas, improvizacijų meistras. Vos keturiolikos jis jau grojo džiazą Archangelsko pasilinksminimo vietose bei dramos teatre, dvidešimties persikraustė į Vilnių ir šiandien yra vienas žinomiausių atlikėjų ne tik mūsų šalyje, bet ir toli už jos ribų. Savo patirtį autorius aprašė atsiminimų knygoje „Būgnininko dienoraščiai“.

Knygos „Būgnininko dienoraščiai“ tekstas, kaip ir muzikinė autoriaus kūryba, – tikras džiazas. Tai atsiminimai, kuriuose nerasite dienoraščiams būdingos eilės tvarkos, nuoseklių aprašymų ar laiko žymių. Autorius sklandžiai pereina iš vieno prisiminimo į kitą ir į vieną visumą dėliodamas siužetus pasakoja apie įvairias aplankytas pasaulio vietas, patirtis, skirtingus laikmečius, sutiktus žmones ir užmegztas draugystes.

Šioje netradicinio dienoraščio žanro knygoje gausu fotografijų, iliustruojančių Vladimiro Tarasovo mintis. Jis pasakoja apie savo gyvenimą Rusijoje, kuomet poreikis groti išryškėjo dar paauglystėje, o mama nupirko būgnus, vėliau kartu su autoriumi atkeliavusius iki Lietuvos. Muzikantas grojo su įvairiais ansambliais, partneriais, taip pat ir vienas. Knygoje jis kalba apie pažintis nulėmusias kūrybinį kelią, kolegas, su kuriais koncertavo, kitus menininkus bei savo keliones po pasaulį.

Vladimiras džiazuoti pradėjo tada, kai laisvas ir nepažabojamas džiazas Sovietų Sąjungos pasaulyje buvo nepageidaujamas. Laikai pasikeitė, o muzikantas tapo tikra džiazo legenda. Knyga sudomins visus muzikos gerbėjus, žmones besidominčius istorija, taip pat tuos, kuriems įdomūs meno užkulisiai bei kūrėjų gyvenimas sovietmečiu ir dabar.

Vladimiras Tarasovas (g. 1974 m.) – vienas žymiausių Lietuvos džiazo muzikantų. Jis gimė Archangelske, viešai koncertuoti pradėjo keturiolikos. Vėliau studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje, iš kurios buvo pašalintas ne už ką kitą, o už meilę džiazui.

Vilniuje muzikantas gyvena nuo 1968-tų metų. Čia jis atvyko pakviestas atlikėjo Jono Cijūnėlio ir grojo filharmonijos simfoniniame orkestre. Vėliau kartu su Viačeslav Ganelin ir Vladimir Čekasin subūrė džiazo trio GTČ, kuris, nepaisant geležinės uždangos, išgarsėjo tarptautiniu mastu. „Būgnininko dienoraštis“ nėra pirmoji atsiminimų knyga. Vladimiras dar 1998-tais metais parašė „Trio“, kurioje pasakoja apie GTČ istoriją. Autoriaus kūryba įvertinta ne vienu prestižiniu apdovanojimu.

Iš rusų kalbos vertė Dalia Saukaitytė.