Beverlei keturiolika ir ji nusprendė pradėti savo gyvenimą iš naujo – mažame miestelyje prie vandenyno. Ji nori būti nepriklausoma ir nesirūpinti aplinkinių problemomis. Beverlei visai nereikia kitų žmonių – juk pati visą gyvenimą irgi nesijautė kam nors svarbi. Ji nenori niekam šypsotis ir visai netrokšta, kad kas nors jos lauktų ar ilgėtųsi. Tačiau pamažu ima susidraugauti su miestelio gyventojais. Galbūt iš tiesų esame kur kas svarbesni vieni kitiems, negu kartais norisi sau pripažinti.

Ji buvo mergaitė, kuri troško, kad viskas būtų kitaip, nei yra.

Ji buvo mergaitė, kuri norėjo, kad viskas būtų kitaip, nei yra dabar.

Keturiolikmetė Beverlė vaikystėje ne kartą bėgo iš namų, bet šį sykį viskas kitaip. Ji nusprendė tiesiog išvažiuoti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Atvykusi į kitą miestelį, mergina greitai susiranda darbą ir apsistoja pas geraširdę moterį. Netrukus ima aiškėti, kad vis dėlto ji reikalinga šalia esantiems žmonėms – kaip ir šie jai.