Garsaus slovėnų rašytojo ir režisieriaus Marco Sosičo (1958–1921) romano „Balerina, Balerina“ (1997) pagrindinė veikėja – penkiolikmetė mergaitė Balerina. Taip ją praminė dėl to, kad apimta jaudulio ji mėgo stovėti ant pirštų galų. Skaitytojas viską regi jos akimis. Kitados mergaitė buvo tokia kaip visi bendraamžiai, bet vėliau kažkas pakito: Balerina nustojo kalbėti, protiškai bręsti. Ji gyvena su mama, tėčiu ir broliu. Mėgsta stebėti paukščius, miegančius kieme augančio kaštono šakose. Jai labai patinka dainuoti, ypač kai aplanko draugas Ivanas. Tačiau sykiais Balerina daužo lėkštes ir stiklines. Santykiai su artimiausiais žmonėmis, dienos šviesa ir nakties tamsa, metų laikų kaita ir sapnai – jai daug svarbesni dalykai negu prasidėjęs karas Vietname ar žinia apie pirmąjį žmogų, žengusį žingsnį Mėnulyje. Nors atrodo, kad dėl protinės negalios Balerinos žvilgsnis į pasaulį siauras ir supaprastintas, vis dėlto kaip tik todėl pagavesnis esminiams, svarbiausiems dalykams gyvenime. Autoriaus tikslas ir yra parodyti ypatingą tikrovę, universalias tiesas, praplėsti skaitytojo sampratą apie kitoniškumą.

,,Balerina, Balerina” – tai aukštos kokybės literatūra, šiuolaikinės slovėnų literatūros klasika. Kritikai „Baleriną, Baleriną“ laiko išskirtiniu romanu pasauliniu mastu. Pasakojimo kalba ypatinga: dažnai pateikiama inversija, žodynas neįmantrus, sakiniai paprasti, kapoti, mintys trūkinėja. Taip kuriama savita stilistika, melancholiškas, lakoniškas pasaulio vaizdas. Kadangi Balerina gyvena Italijos kaimelyje, romane daug itališkos kilmės tarmybių, skolinių, iškraipytų itališkų žodžių. Atskleidžiama skurdoka paprastų žmonių buitis, gyvenimas ir tikri, nuoširdūs tarpusavio santykiai, išryškėja epochos – septintojo XX a. dešimtmečio – dvasia. Daugumos autoriaus pasakojimų veiksmas vyksta Trieste arba aplink Triestą, kuriame jis gimė. Čia gyvena nemažai slovėnų.