Monografijoje tyrinėjama atminties ir vaizdo kultūros sąveika, analizuojami memorializacijos ir vizualumo sklaidos būdai, kurie įrėminti bendruose šių laikų paradigmų rėmuose. Knygoje aptariamas transkultūrinis atminties tyrimų laukas, aktualūs atminties (re)mediacijos ir industrinimo procesai. Taip pat gvildenami globalios vizualinės kultūros dėsningumai, kino ir kitų vaizdinių technologijų įtaka kultūrinės atminties raiškai. Pasaulinių tendencijų atspindžiai išryškinami Lietuvos sociokultūriniame gyvenime. Monografiją grindžia tarpsritinių mokslinių tyrimų metodologijos. Autorės remiasi kultūros antropologų refleksijomis ir vizualinės kultūros studijų prielaidomis. Kultūrologinis tyrimas atskleidžia atminties ir žvilgsnio kaitos trajektorijas, kurios palieka gilų pėdsaką dabarties kultūroje, mene ir viešajame visuomenės gyvenime.