Kultūros istoriko Dariaus Kuolio akademinių ir eseistinių tekstų knygoje nagrinėjamos respublikos ir laisvės idėjos, svarstomi bendruomenės tapatybės, istorinio pasakojimo, švietimo, Lietuvos santykių su Rusija ir Lenkija klausimai. Čia mėginama atverti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sukauptą egzistencinę patirtį, išryškinti dabarčiai reikšmės nepraradusias praeities nuostatas ir idėjas. Remiantis istoriniais šaltiniais atskleidžiama, kad lietuviai jau pirmojoje XVI amžiaus pusėje suvokė savo valstybę kaip „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką“, kad savarankišką Lietuvos Respubliką jie stengėsi išsaugoti ir po Liublino unijos – Abiejų Tautų Respublikoje.

Knyga atveria jungtis tarp senosios Kunigaikštystės ir šiuolaikinės Lietuvos, aktualizuoja praeities patirtis, skatina akademines diskusijas apie nūdienę Lietuvos tikrovę ir lietuvių politėjos ateities kelius.