Knygoje „Apie gyvybės ir Visatos kilmę“ žymus fizikas ir kosmologas Seanas Carrollas pasakoja, kaip visuomet, lengvai, suprantamai ir įdomiai, apie veiksnius, tapusiais mokslinių Darvino ir Einšteino revoliucijų pagrindu, tuo pačiu parodydamas, kaip neįtikėtini mokslo atradimai, padaryti per pastąrąjį šimtmetį, pakeitė mūsų supratimą apie pasaulį ir, tuo pačiu, patį pasaulį taip pat.
Seanas Carrollas kalba apie gyvybę ir mirtį, jų vietą šioje Visatoje, pasakoja, kaip atrodo pasaulis kvantiniame, kosminiame ir žmogiškame lygmenyje, parodo, kur mūsų vieta šiuose pasauliuose, paaiškina, kaip bendražmogiškos vertybės susietos su mokslu. Knygoje „Apie gyvybės ir Visatos kilmę“ parodomas pasakojimo mastelis: po Didžiojo sprogimo praėjo keturiolika milijardų metų, matomą erdvės dalį užpildo šimtai milijardų galaktikų, o kiekvienoje galaktikoje yra apie šimtas milijardų žvaigždžių. Žmogus yra nepaprastai mažas, beveik neegzistuojantis darinys. Lyginant su Visata, žmogus mažesnis už atomą Žemės mastelyje. Mes maži, Visata neaprėpiama, konstatuoja Seanas Carrollas. Ir mes neturime instrukcijos, kaip ją pažinti. Ir vis tik žinome neįtikėtinai daug, teigia knygos „Apie gyvybės ir Visatos kilmę“ autorius.
Seano Carrollo Visatos kilmės argumentacijos stilių puikiai iliustruoja mokslininko vieši pokalbiai. Štai, kartą paklaustas, ar tolimoje ateityje galaktikų superklasteriai gali virsti savo nuosavomis Visatomis, jis atsakė: „Labai įdomus dalykas. Tai, ką mes vadiname vietine grupe, mūsų mažą Visatos gabaliuką, į kurį įeina Paukščių Takas, Andromedos galaktika, Magelano Debesys, kitos nedidelės galaktikos – jos nesiplečia. Visiškai. Ir atsakymas turbūt toks ir yra – likusi Visatos dalis nuo mūsų tols, ir, palaukus pakankamai ilgai, tiesiog išnyks, užges. Ir liksime tik mes, su savo galaktikų grupe. Ir jei mes lauksime toliau, Paukščių Tako ir Andromedos žvaigždės irgi užges, ir mums liks tik dujos, planetos ir nešviečiančios žvaigždės, na, ir juodosios skylės.“
Seanas Carrollas (1966 m.) yra teorinės fizikos mokslininkas, besispecializuojantis kvantinėje mechanikoje, bendroje reliatyvumo teorijoje ir kosmologijoje. Jis yra Kalifornijos technologijos instituto Fizikos departamento profesorius, parašęs tris mokslo populiarinimo knygas, vedęs fizikos blogą „Cosmic Variance“, bei publikuojantis straipsnius žurnale „Nature“ ir tokiuose leidiniuose kaip „The New York Times“, „Sky & Telescope“ ir „New Scientist“.
Iš anglų kalbos vertė Daumantas Gadeikis