Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Įuozo Lukšos-Daumanto (1921-1951) metais – šiemet jam būtų sukakę 100 metų. Juozas Lukša yra ir vienas šios knygos herojų, o ši laiškų knyga – tai gilios ir brandžios meilės istorija, kuri užsimezgė ir skleidėsi griaunančios dramatiškos epochos fone. Ši epocha nepakeitė ano meto herojų vertybinių apsisprendimų, nes jie jau anksčiau buvo padaryti neatšaukiami, bet ji pakeitė jų likimus.

Knygos idėja prieš keletą metų kilo Laimai Vincei-Sruoginis. Ji įtikino Nijolę Bražėnaitę-Lukšienę-Paronetto paskelbti vienoje knygoje ne tik Juozo, bet ir jos pačios laiškus. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas leidimą publikuoti Nijolės Bražėnaitės laiškus gavo iš pačios autorės, gyvenančios Niujorke, juos atvežė Laima Vincė-Sruoginis ir leido suskaitmeninti. Juozo Lukšos laiškų kopijas maloniai persiuntė laiškus saugantis Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas.

Juozo Lukšos laiškų publikacija nėra pirmoji. Knygoje „Laiškai mylimosioms“ buvo paskelbtas ir vienas Nijolės laiškas. Šioje knygoje publikuojami visi mums prieinami Juozo Lukšos laiškai Nijolei Bražėnaitei. Taip pat pirmą kartą skelbiami pačios Nijolės Bražėnaitės, būsimos Lukšienės, laiškai Juozui. Kartu su laiškais publikuojamos ir Juozo bei Nijolės kartu daiytos ir dėliotos albumo nuotraukos, įamžinusios neilgą jų bendravimą.

Knygoje  skelbiama 211 laiškų. 139 Juozo (du laiškai ankščiau neskelbti – 12 ir 210), 71 Nijolės laiškas Juozui ir paskutinysis, su Juozo atsisveikinimo žinute, – jau rašytas ir perduotas Julijono Būtėno, Juozui išvykus į kitą „plieno uždangos” pusę, į Lietuvą. Pirmasis laiškas, datuotas 1948 m. liepos 24 d., Juozo Lukšos rašytas iš Stokholmo, paskutinysis rašytas Julijono Būtėno, Juozui išvykus į okupuotą Lietuvą, 1950 spalio 9 d. iš Kaufboireno.

Laiškai publikuojami be kupiūrų. Jau anksčiau publikuotuose Juozo Lukšos laiškuose jos atkurtos, atstatyti ir smulkūs redagavimai.