Tragiškiausias tautai ir Lietuvos valstybei įvykis – 1940-ųjų sovietų okupacija – iki šiol yra karštų diskusijų visuomenėje tema. Vis dar ieškoma atsakymų į labiausiai jaudinančius klausimus – kodėl nepasipriešinta, kodėl net protestas nepareikštas, dažnai nepelnytai akcentuojant ne pagrindinį veiksnį – kitos valstybės agresiją, o vidaus politinių jėgų nesutarimus, kariuomenės, visuomeninių organizacijų, pavienių politikų kaltę dėl tikro ar menamo nepasirengimo, aplaidumo, neryžtingumo. Okupacija skaudi ypač dėl sugriautų žmonių gyvenimų – politinių persekiojimų, areštų, trėmimų, žudynių, Holokausto. Šioje knygoje autorius grįžta prie Antano Smetonos išvykimo birželio 15-ąją problemos – kodėl jis, skirtingai nei Latvijos ir Estijos prezidentai, pasitraukė iš Lietuvos su šeima, kaip elgėsi opozicinės jėgos, kodėl Maskvos įgaliotiniai pereinamuoju iš okupacijos į aneksiją laikotarpiu prezidentu pasirinko Justą Paleckį.

,,Antanas Smetona ir Justas Paleckis istorijos dramoje: prezidento vairuotojo užrašai” – tai savotiškas knygos ,,Antanas Smetona ir jo aplinka” tęsinys. Joje skelbiamas unikalus dokumentas – prezidento antrojo vairuotojo Jono Balčiūno vairavimo dienynas, kiti dar neskelbti dokumentai. Atveriamas ir atskleidžiamas antrasis Antano Smetonos aplinkos ratas – Prezidentūros svečiai, giminės, adjutantai, gydytojai, prezidento dvaro, vadinamojo Užugirio kiemo, architektai, technikai, sodininkai, miškininkai, tarnai, pagaliau, tie žmonės, kurie nuvežė prezidentą prie Vokietijos sienos – Prezidentūros vairuotojai Jonas Abeltinis ir Jonas Balčiūnas. Jie, neturėdami kito pasirinkimo, vėliau vežiojo „naujos“ valdžios vadovą Justą Paleckį, jo šeimos narius ir kitus sovietizuojamos Lietuvos pareigūnus. Knygoje skelbiami dokumentai nekupiūruojami, pateikiami visi leidžiant skaitytojui pačiam susidaryti nuomonę apie jų autorius ir herojus.

Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, skiriamas mokslo visuomenei, studentams, tyrinėtojams, istorikams ir politologams, visiems, kurie domisi Lietuvos istorija.