1926 metų gruodžio 3 dieną Agatha Christie išvyko iš šeimos namų Saningdeile ir… dingo. Paieškos, į kurias įsitraukė neregėto dydžio policijos pajėgos ir būriai savanorių, buvo bevaisės. Po vienuolikos dienų moteris lyg niekur nieko atsirado pati ir tikino visiškai neprisimenanti, kas jai nutiko. Kodėl, kur ir kaip buvo pradingusi detektyvų karalienė, nepavyko išsiaiškinti nei anuomet, nei per šimtą metų. Galbūt šią mįslę ir būtų įminę jos sukurti personažai Erkiulis Puaro ar Mis Marpl, tačiau tikriems detektyvams užduotis tapo neįveikiama.

Perprasti, ko gero, tobuliausią Agathos Christie bylą bando populiarių istorinių romanų autorė Marie Benedict, Lietuvos skaitytojams jau pažįstama iš knygos apie Holivudo žvaigždę ir išradėją Hedy Lamarr „Vienintelė moteris kambaryje”.

Telefono skambutis, pranešantis, jog dingo žmona, nutraukia malonią pulkininko Arčibaldo Krisčio ir jo mylimosios viešnagę pas draugus. Tuščias Agatos automobilis aptiktas ant nuošalaus ežero kranto, jo salone likę kailiniai, nors naktis buvo žvarbi. Šalia matyti padangų žymės. Netrukus Krisčių namai prisipildo policininkų ir jie ima klausinėti.

Tie klausimai pulkininkui visai nepatinka. Kodėl vyriausiojo konsteblio pavaduotojui reikia žinoti, apie ką jiedu su žmona kalbėjosi penktadienio rytą ir kodėl savaitgalius leidžia atskirai? Kodėl tardo tarnus ir aiškinasi Krisčių santuokinio gyvenimo detales? Dar didesnį nerimą kelia žmonos laiškas, kurį ši paliko išvykdama ir kurį jis iškart sudegino. Tampa akivaizdu, jog tobulam pulkininko planui iškilo grėsmė…