Našlys Mukešas, netekęs mylimos žmonos, ramiai gyvena Londono Ilingo priemiestyje. Kiekvieną trečiadienį jis eina apsipirkti, užsuka į šventyklą ir nerimauja dėl savo anūkės Prijos, kuri užsidariusi savo kambaryje skaito, o jis vakarus leidžia žiūrėdamas dokumentinius filmus apie gamtą. Aleiša yra protinga, bet nerimastinga paauglė, vasarą nusprendusi padirbėti vietinėje bibliotekoje, kai vieną dieną knygos „Nežudyk strazdo….. Skaityti daugiau
2023
Raimondas Savickas: metafizinė tikrovės interpretacija
Šis ketvirtas serijos „Unio Pictorium albumas“ skirtas vieno iškiliausių vyresniosios kartos Lietuvos tapytojų Raimondo Savicko kūrybinio stiliaus, meninių vaizdinių sistemos, siužetų, temų ir motyvų analizei. Jame aptariamos dailininko kūrybos ištakos: šeimos aplinka, hebrajų kultūros tradicijos, litvakų dailė, lietuvių medinė skulptūra, prancūzų kolorito mokykla. Analizuojamos dailininko R. Savicko kūrybinio stiliaus savitumą formavusios temos: rūpintojėliai, Senojo Testamento….. Skaityti daugiau
Arvydas Každailis: autentiškų ištakų ieškojimas
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas A. Každailis – intelektualus ir įvairiapusis vyresniosios kartos menininkas, grafikas, knygų iliustratorius, heraldikos kūrėjas, įvardijamas XX–XXI a. Lietuvos dailės klasiku. Menininkui būdingos trys raiškos erdvės: grafika, Lietuvos istorijos įprasminimas ir heraldika. Jis yra sukūręs ofortų, estampų, lino raižinių, Lietuvos valstybės miestų ir miestelių herbų, freskų ir kitų svarbių….. Skaityti daugiau
Atrastas Vilnius: kartografiniai ir sociotopografiniai miesto maketo šaltiniai
Knyga „Atrastas Vilnius. Kartografiniai ir sociotopografiniai miesto maketo šaltiniai“ – tai penkerius metus trukusio intriguojančio tyrimo rezultatas. Jos pagrindą sudaro Rusijos karo archyvuose saugoma Vilniaus senamiestį ir priemiesčius apimanti kartografinė medžiaga – 1832–1834 m. viso miesto planas, 38 gatvių fasadų išklotinės ir 13 kvartalų schemų brėžiniai. Tai spalvoti, architektūriškai tikslūs vaizdai, skirti miesto maketui sukurti…… Skaityti daugiau
Eimunto Nekrošiaus teatras: pokalbiai, recenzijos, straipsniai, 2012–2018
„Man, kaip ir mūsų tautai nuo pagonybės laikų, ir vėliau priėmus krikščionybę, tas ryšys buvo ir yra labai brangus. Net ir dabar, XXI amžiuje, jo svarba nė kiek nesumažėjusi. Turiu omenyje žmonių pagarbą anam pasauliui. Žinoma, mokslo išradimai, naujos technologijos šį ryšį slopina, bet, manau, kiekvienas žmogus – gal kad lengviau būtų gyventi – giliai….. Skaityti daugiau
Matuojant neaprėpiamą laiką
Šis leidinys – apie seniausius laiko matavimo būdus, mechaninio laikrodžio išradimą, jo evoliuciją, stilių kaitą bei reikšmę kultūrai. Daugiausia vietos skiriama laikrodžių istorijai mūsų krašte, kurią gražiai iliustruoja senovinių laikrodžių kolekcija Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kada ir kur atsirado pirmieji laikrodžiai Lietuvoje, kodėl mūsų lietingoje padangėje buvo populiarūs saulės laikrodžiai, nuo kada pradėjo aidėti Vilniaus katedros….. Skaityti daugiau
Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose 1945–1951 m.
1944 m. vasarą į Lietuvą įžengus sovietinei kariuomenei, tūkstančiai lietuvių, vengdami represijų ir smurto, bėgo į Vakarus, ieškodami laikino prieglobsčio. Ne visiems pavyko pasiekti skirtingose valstybėse, daugiausiai Vokietijoje, veikusias perkeltųjų asmenų stovyklas, o ir atvykusiųjų laukė nelengvas gyvenimas. Šis leidinys „Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose 1945-1951 m.“ – tai visa apimantis pasakojimas apie likimo svetur nublokštus….. Skaityti daugiau
Itališkoji kelionė
Populiariausia Goethės knyga, autobiografinis romanas „Itališkoji kelionė“ pasirodė 1816/1817 m. ir 1829 m. (III d.). Kelionės, į kurią Goethe išvyksta inkognito kaip tapytojas Philippas Molleris, maršrutas veda įprastu lavinamųjų kelionių, į kurias nuo XVI a. leisdavosi didikų ir pasiturinčių miestelėnų sūnus, keliu: Verona, Vičenca, Venecija, Roma, Neapolis, – juo įprastai baigdavosi pažintis su Italija, ta klasikinio….. Skaityti daugiau
Lietuvos mokyklos ateitys klaidžiojant antropocene
Knygoje apžvelgiant bendrojo lavinimo mokyklos kaitą, siekiama projektuoti ateitį, o ne diagnozuoti praeities ir dabarties pokyčius. Norima užčiuopti jau potencialiai ar kol kas tik virtualiai švietimo lauke išskirtinas ateities įžvalgas – sąmoningas ir pasąmoningas, keliant klausimus: kur link pasuks Lietuvos bendrojo ugdymo mokykla, kiek ji seks esamomis kitų šalių trajektorijomis, o kiek rinksis savitą būdą,….. Skaityti daugiau