Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Čia tavo biblioteka!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Lapkričio 27 d. (trečiadienį) centriniuose rūmuose ir kituose skyriuose lankytojus aptarnausime nuo 12 val. Atsiprašome už nepatogumus.
Norėdami rezervuoti Individualaus ir grupinio darbo erdvę, spauskite ŠIĄ NUORODĄ
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Lapkričio 27 d. (trečiadienį) centriniuose rūmuose ir kituose skyriuose lankytojus aptarnausime nuo 12 val. Atsiprašome už nepatogumus.
Norėdami rezervuoti Individualaus ir grupinio darbo erdvę, spauskite ŠIĄ NUORODĄ
Mūsų dienų sulaukė įspūdingas Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) kūrybinis palikimas. Vien Kauno miesto muziejuje šiuo metu saugoma keliolika tūkstančių fotografo darbų, kuriuose dažniausiai pamatysime būtent Kauną – jo pastatus, gatves ir peizažus. Antrasis šio fotografo darbams skirtos albumų serijos leidinys dedikuojamas tarpukario laikotarpio – nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940) – architektūrai.
Knyga skirta vaikams nuo 6 metų. Penkiametis Kamilis mato ne akimis, o rankomis. Ar dėl tokios supergalios reikėtų jo bijoti? O gal gailėtis ar perdėtai rūpintis? Jokiu būdu! Nors jis mato kitaip, bet yra toks pat berniukas kaip ir jo bendraamžiai. Kartais didelis nutrūktgalvis. Kartais susipeša su vyresne seserimi. Bet dažniausiai jis mielas, draugiškas, linksmas….. Skaityti daugiau
Arno Funkas (1898-1957) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti modernūs elegantiški pastatai pasakoja apie tarpukario Lietuvą, Kauną, jo transformaciją, gyventojus ir kasdienybę. Ši knyga – tęstinė, 2021 m. liepos 1 d. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje atidarytos parodos ,,ARNO FUNKcionalizmas“, dalis. Parodoje atlikti ieškojimai….. Skaityti daugiau
Pirmą kartą viename leidinyje išskleidžiama Lietuvos menininkių panorama. 59-iuose tekstuose pasakojama apie ryškiausias pastarojo šimtmečio vizualiųjų menų kūrėjas: tapytojas, grafikes, fotografes, instaliacijų ir performansų autores. Moterys kūrėjos meno lauke ilgai buvo ignoruojamos, todėl dabar į Lietuvos meną galima pažiūrėti naujai. Turime daug talentingų ir labai skirtingų menininkių, kurių nepaminėjus neįmanoma perprasti Lietuvos vizualiųjų menų visumos…… Skaityti daugiau
Prof. Aleksandro Kriščiūno knyga ,,Žmogiškasis faktorius” – sveikatos raštingumo vadovėlis sveikiesiems, sergantiesiems ir gydymo įstaigoms. Žinomas reabilitologas, buvęs Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas, Lietuvos reabilitologų asociacijos valdybos pirmininkas, Pasaulinės reabilitologų asociacijos medicinos tarybos narys Aleksandras Kriščiūnas sako, kad gyvenime atsiperka dvi investicijos: į žinias ir į sveikatą. Savo naujojoje knygoje profesorius pirmąkart sudėliojo holistinį sveikatos….. Skaityti daugiau
XIX a. pirmos pusės Vilnius buvo kupinas prieštaravimų, kaip ir tuo laiku dar tik beužgimstantis neurologijos mokslas. Vilniaus universiteto medicinos tyrimai išgyveno aukso amžių, bet sunegalavę miestiečiai mieliau kreipdavosi ne į gydytojus, o į būrėjas ar barzdaskučius-chirurgus. Ir nors naujausi ligų diagnostikos bei gydymo metodai pasiekdavo sostinę, toliau tvirtai tikėta, jog „pamišimas ir epilepsija paūmėja….. Skaityti daugiau
Dabartinį Lietuvos banko dailės kūrinių rinkinį pradėjo kaupti 1922–1940 metais veikęs Lietuvos bankas. 1928 m. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune pastatytų Lietuvos banko rūmų eksterjerą ir interjerą puošė reikšmingi meno kūriniai. Daugelis jų pripažinti kultūros vertybėmis ir yra saugomi valstybės. Labai vertingi Kaune saugomi lietuvių autorių dailės darbai, sukurti laikotarpiu tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų…… Skaityti daugiau
Iš Čiurlionio fotografijos palikimo mus pasiekė tik vienas autentiškas albumėlis – „Anapa 1905“ Dailininko artimųjų ir bičiulių atsiminimai liudija, kad jis turėjo fotoaparatą „Kodak“, nemažai fotografavo, pats ryškino stiklo negatyvus, darė atspaudus, juos apkarpydavo, taip koreguodamas ne tik nuotraukos dydį, bet ir kadro formą, klijuodavo į albumus. Tačiau bandant pažinti ir suprasti Čiurlionį fotografą tenka….. Skaityti daugiau
Be paguodos – geranoriškumo išraiškos nevilties akivaizdoje, poelgiais ir žodžiais paverstos atjautos, – pasaulyje būtų niūru ir atšiauru, neįmanoma kvėpuoti. „Paguoda. Kurios sulaukiame ir kurią dovanojame“ – šeštoji lietuviškai pasirodanti Ch. André knyga, ją parašyti paskatino sunki asmeninė patirtis. Susirgęs plaučių vėžiu autorius ėmė reflektuoti guodžiančių žodžių galią gijimo procese ir domėtis paguodos reiškiniu. Artimųjų mirtis,….. Skaityti daugiau
