Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Čia tavo biblioteka!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Norėdami rezervuoti Individualaus ir grupinio darbo erdvę, spauskite ŠIĄ NUORODĄ
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Norėdami rezervuoti Individualaus ir grupinio darbo erdvę, spauskite ŠIĄ NUORODĄ
Vienas iš daugelio po pasaulį pasklidusių „ąžuoliukų“ – žurnalistas Darius Krasauskas – įvykdė savo pažadą ir po knygos apie legendinį „Ąžuoliuko “ chorą parašė ir apie jo įkūrėją Hermaną Perelšteiną. Tik ką pasirodžiusi jo knyga „Šefas“ atskleidžia ir „Ąžuoliuko “ įkūrėjo asmenybę, jo įtaką Lietuvos muzikos kultūrai ir, žinoma, paties choro įkūrimo ir gyvavimo peripetijas.
Mūsų dienų sulaukė įspūdingas Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) kūrybinis palikimas. Vien Kauno miesto muziejuje šiuo metu saugoma keliolika tūkstančių fotografo darbų, kuriuose dažniausiai pamatysime būtent Kauną – jo pastatus, gatves ir peizažus. Antrasis šio fotografo darbams skirtos albumų serijos leidinys dedikuojamas tarpukario laikotarpio – nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940) – architektūrai.
Arno Funkas (1898-1957) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti modernūs elegantiški pastatai pasakoja apie tarpukario Lietuvą, Kauną, jo transformaciją, gyventojus ir kasdienybę. Ši knyga – tęstinė, 2021 m. liepos 1 d. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje atidarytos parodos ,,ARNO FUNKcionalizmas“, dalis. Parodoje atlikti ieškojimai….. Skaityti daugiau
Pirmą kartą viename leidinyje išskleidžiama Lietuvos menininkių panorama. 59-iuose tekstuose pasakojama apie ryškiausias pastarojo šimtmečio vizualiųjų menų kūrėjas: tapytojas, grafikes, fotografes, instaliacijų ir performansų autores. Moterys kūrėjos meno lauke ilgai buvo ignoruojamos, todėl dabar į Lietuvos meną galima pažiūrėti naujai. Turime daug talentingų ir labai skirtingų menininkių, kurių nepaminėjus neįmanoma perprasti Lietuvos vizualiųjų menų visumos…… Skaityti daugiau
Dabartinį Lietuvos banko dailės kūrinių rinkinį pradėjo kaupti 1922–1940 metais veikęs Lietuvos bankas. 1928 m. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune pastatytų Lietuvos banko rūmų eksterjerą ir interjerą puošė reikšmingi meno kūriniai. Daugelis jų pripažinti kultūros vertybėmis ir yra saugomi valstybės. Labai vertingi Kaune saugomi lietuvių autorių dailės darbai, sukurti laikotarpiu tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų…… Skaityti daugiau
Iš Čiurlionio fotografijos palikimo mus pasiekė tik vienas autentiškas albumėlis – „Anapa 1905“ Dailininko artimųjų ir bičiulių atsiminimai liudija, kad jis turėjo fotoaparatą „Kodak“, nemažai fotografavo, pats ryškino stiklo negatyvus, darė atspaudus, juos apkarpydavo, taip koreguodamas ne tik nuotraukos dydį, bet ir kadro formą, klijuodavo į albumus. Tačiau bandant pažinti ir suprasti Čiurlionį fotografą tenka….. Skaityti daugiau
Knygos, autoriai yra du: lietuvių poetas, filmininkas Jonas Mekas (1922–2019) ir lietuvių žurnalistas, redaktorius Algimantas Antanas Naujokaitis (1932–2004). Žurnalisto ir kūrėjo susirašinėjimas tęsėsi dešimtmetį – nuo 1994 iki 2004 metų. Dviejų draugų bendravimas ir susirašinėjimas atskleidžia menką posovietinės Lietuvos leidybos kultūrą: kartais tekstai būdavo spausdinami arba redaguojami net be autoriaus leidimo. Jų bendravimas atskleidžia du….. Skaityti daugiau
Menininkės, scenografės Virginijos Idzelytės naujoji knyga ,,Šilko kelias: Rytų kostiumo istorija” – daugiasluoksnis, gausiai iliustruotas leidinys, tyrinėjantis Rytų šalių kostiumus. Autorė kviečia pasinerti į Rytų pasaulį ir knygos puslapiais apkeliauti tolimųjų šalių regionus, nuo Turkestano, per Sakartvelą, Turkiją, Izraelį, Indiją, Kiniją, Korėją iki pat Japonijos. Tai knyga, kurioje yra virš 1000 iliustracijų – kostiumų ir….. Skaityti daugiau
B. Buračas – vienas iš Lietuvos fotografijos pradininkų, liaudies meno rinkėjas, mokytojas, kultūros veikėjas, pusšimtį metų keliavęs po gimtąjį kraštą su fotoaparatu rankose ir užfiksavęs kone visą etnografinę Lietuvą. Didžiausias B. Buračo nuopelnas tas, kad jis paliko mums ne vieną tūkstantį vakarykštės Lietuvos vaizdų, pasmerktų nugrimzti į nesugrąžinamą praeitį. Šiam darbui jis paaukojo ištisus dešimtmečius,….. Skaityti daugiau
