Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Čia tavo biblioteka!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Gruodžio 20 d. (penktadienį) Centriniuose rūmuose ir skyriuose lankytojus aptarnausime iki 17 val.
Gruodžio 23 d. (pirmadienį) ir gruodžio 31 d. (antradienį) biblioteka dirbs iki 18 val., švenčių dienomis gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. – nedirbs.
Gražaus švenčių laukimo!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Gruodžio 20 d. (penktadienį) Centriniuose rūmuose ir skyriuose lankytojus aptarnausime iki 17 val.
Gruodžio 23 d. (pirmadienį) ir gruodžio 31 d. (antradienį) biblioteka dirbs iki 18 val., švenčių dienomis gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. – nedirbs.
Gražaus švenčių laukimo!
,,Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių” – to paties pavadinimo parodos, 2021 m. vykusios Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, katalogas. Jame plačiai ir įvairiais aspektais atskleidžiama moterų menininkių kūrybos tarpukariu panorama. Dvidešimties metų laikotarpis nuo 1919 m. iki 1939 m., įrėmintas dviejų tektoninių istorijos lūžių, Didžiojo karo ir Antrojo pasaulinio karo, su pertrūkiais priklausė Antrajai….. Skaityti daugiau
Kino ir teatro aktoriaus Sauliaus Sipario gyvenimas primena amerikietiškus kalnelius. Jame – daug stačių įkalnių ir svaigių nuokalnių. Atradimų ir praradimų. Džiaugsmo ir skausmo. Koks iš tiesų yra tikrasis Saulius Siparis? Mylima babytė savo anūką vadino trečios kartos komediantu, juk jo senelis ir mama buvo aktoriai, tėvas – operos solistas. Vieną dieną, baigęs vidurinę ir….. Skaityti daugiau
Stasys Eidrigevičius(g. 1949) — pasaulyje žinomas grafikas, tapytojas, plakatistas, iliustruotojas, veido teatro kūrėjas ir vizualios metaforos meistras – šioje mažųjų autobiografinių siužetų knygoje pasirodo ir kaip rašytojas. ,,Meno klajūno eskizai” – tai trys dešimtys esė – jau ketvirtį amžiaus dailininko rašomi kelionių įspūdžiai ir patirtos istorijos – ir specialiai šiai knygai sukurta, daugiažanrį Stasio kūrybos pasaulį….. Skaityti daugiau
Vytautas Paukštė (1932–2022) – vienas garsiausių XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Lietuvos teatro ir kino aktorių, iki pat paskutinių gyvenimo metų dirbęs Klaipėdos dramos teatre, sukūręs apie šimtą trisdešimt vaidmenų teatre ir apie septyniasdešimt – kine, savo talentu formavęs kelių kartų Lietuvos teatro žiūrovų skonį ir aktorinės meistrystės standartus. Knygoje ,,Pagrindinis vaidmuo –….. Skaityti daugiau
Vienas iš daugelio po pasaulį pasklidusių „ąžuoliukų“ – žurnalistas Darius Krasauskas – įvykdė savo pažadą ir po knygos apie legendinį „Ąžuoliuko “ chorą parašė ir apie jo įkūrėją Hermaną Perelšteiną. Tik ką pasirodžiusi jo knyga „Šefas“ atskleidžia ir „Ąžuoliuko “ įkūrėjo asmenybę, jo įtaką Lietuvos muzikos kultūrai ir, žinoma, paties choro įkūrimo ir gyvavimo peripetijas.
Mūsų dienų sulaukė įspūdingas Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) kūrybinis palikimas. Vien Kauno miesto muziejuje šiuo metu saugoma keliolika tūkstančių fotografo darbų, kuriuose dažniausiai pamatysime būtent Kauną – jo pastatus, gatves ir peizažus. Antrasis šio fotografo darbams skirtos albumų serijos leidinys dedikuojamas tarpukario laikotarpio – nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940) – architektūrai.
Arno Funkas (1898-1957) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti modernūs elegantiški pastatai pasakoja apie tarpukario Lietuvą, Kauną, jo transformaciją, gyventojus ir kasdienybę. Ši knyga – tęstinė, 2021 m. liepos 1 d. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje atidarytos parodos ,,ARNO FUNKcionalizmas“, dalis. Parodoje atlikti ieškojimai….. Skaityti daugiau
Pirmą kartą viename leidinyje išskleidžiama Lietuvos menininkių panorama. 59-iuose tekstuose pasakojama apie ryškiausias pastarojo šimtmečio vizualiųjų menų kūrėjas: tapytojas, grafikes, fotografes, instaliacijų ir performansų autores. Moterys kūrėjos meno lauke ilgai buvo ignoruojamos, todėl dabar į Lietuvos meną galima pažiūrėti naujai. Turime daug talentingų ir labai skirtingų menininkių, kurių nepaminėjus neįmanoma perprasti Lietuvos vizualiųjų menų visumos…… Skaityti daugiau
Dabartinį Lietuvos banko dailės kūrinių rinkinį pradėjo kaupti 1922–1940 metais veikęs Lietuvos bankas. 1928 m. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune pastatytų Lietuvos banko rūmų eksterjerą ir interjerą puošė reikšmingi meno kūriniai. Daugelis jų pripažinti kultūros vertybėmis ir yra saugomi valstybės. Labai vertingi Kaune saugomi lietuvių autorių dailės darbai, sukurti laikotarpiu tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų…… Skaityti daugiau
