Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Čia tavo biblioteka!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Gruodžio 23 d. (pirmadienį) ir gruodžio 31 d. (antradienį) biblioteka dirbs iki 18 val., švenčių dienomis gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. – nedirbs.
Gražių švenčių!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Gruodžio 23 d. (pirmadienį) ir gruodžio 31 d. (antradienį) biblioteka dirbs iki 18 val., švenčių dienomis gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. – nedirbs.
Gražių švenčių!
Kokia pasakojimo apie meną tradicija Lietuvoje? Kas ir kaip rašo mūsų dailės istoriją ar istorijas? Kas pasakojimus disciplinuoja? Kaip veikia pasakojimus sucementuojančios sąvokos? Knygoje „Sąvokų kapitalizmas lietuvių meno (vaizduojamojo) sistemoje“ apžvelgiami būdingiausi lietuvių dailės kritikos ir dailėtyros terminai, populiarūs (daugiausia Vilniaus) meno sistemoje maždaug nuo 1990 m. iki XXI a. antrojo dešimtmečio pabaigos. Jie liudija….. Skaityti daugiau
Suvenyrai – kasdienybėje beveik nepastebimi, dulkių sluoksnį renkantys daikteliai – yra patikimi savo laiko liudytojai. Ši knyga – pirmoji, kviečianti atidžiau pažvelgti į Vilniaus suvenyrus, kurie gali papasakoti apie skirtingas miesto bendruomenes, XX a. pirmos pusės įtampas nepasidalijant Vilniaus, miestą svetimšalių akimis, jo kolonizaciją ir sovietizaciją. Kartu čia pasakojama ir dizaino bei vilnietiškosios kasdienybės istorija….. Skaityti daugiau
„Šiaip ar taip, montažas turi dvi neatsiejamas funkcijas: pasakoti ir ritmiškai apibendrinti pasakojimą. Remdamasis šiomis dvilypėmis funkcijomis, savo VGIKo mokymo programose ir ankstesniuose straipsniuose montažo tipus klasifikuoju į du „stulpelius“. Viename iš jų nagrinėjami pasakojamojo (vaizduojamojo) montažo porūšiai. Kitame – to, kaip gali kisti apibendrinantis vaizdinis montažo vaidmuo, porūšiai, tokius pokyčius suvokiant kaip keičiančius ritminį….. Skaityti daugiau
Kaip nepasakius ačiū Mamai, kuri davė pinigų ir pirmajam, ir antrajam fotoaparatui! Tais laikais ir dvylika, ir keturiasdešimt penki rubliai mūsų kaimiškoje šeimoje buvo dideli pinigai. Matyt, Mama mane, kaipo septintą vaiką, pagranduką, lepino, nesuniekino mano užgaidų. Ačiū ir Tėtei, kuris pinigus uždirbdavo ir atiduodavo patikimai ir taupiai iždininkei, o toliau nieko nežinodavo… Sesuo Aldona….. Skaityti daugiau
„Etnomuzikologijos teorijos ir metodologijos darbų rinkinyje pateikiami autoriaus pastangų dešimtmečių tyrinėjimai, apimantys įvairiausius etninės muzikos objektus. Skirtingai nuo kitų tyrinėtojų, Romualdo Apanavičiaus mokslinių tyrinėjimų objektai įvairūs, o įžvalgos įtaigios. Profesoriaus straipsniuose gausu pastebėjimų, lyginimų, išvadų, peržengiančių konstatavimo lygmenį ir pakylėjančių lietuvių etnomuzikologijos mokslinius tyrimus į kitą – tarptautinį kontekstinį – lygį.„Etnomuzikologija“ – menotyros, kultūrologijos mokslui….. Skaityti daugiau
Kai 1922 metų lapkritį anglų archeologas ir egiptologas Howardas Carteris atrado faraono Tutanchamono kapavietę Egipte, netikėta naujiena greitai pasklido po pasaulį ir visus pribloškė. Naujos kapavietės Karalių slėnyje atradimas buvo neįtikėtinas laimėjimas, o joje aptikti stulbinantys daiktai, niekieno nepaliestas karstas ir įkapės atėmė žadą. Nepažeisti karališkieji laidojimo rūmai, apie 11 kilogramų sverianti auksinė karaliaus Tutanchamono….. Skaityti daugiau
Moksliniame kataloge išsamiai pristatoma 2011−2021 m. Valdovų rūmų muziejaus įsigytų gobelenų kolekcija, kuri neturi sau lygių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, kelia tarptautinės mokslinės bendruomenės susidomėjimą. Pirmoje leidinio dalyje apžvelgiama Europos gobelenų istorija, supažindinama su meninių audinių ypatybėmis, jų kokybei ir vertei įtakos turėjusiais veiksniais, svarbiausiais gamybos centrais, užsakovais, audėjais, dailininkais, prekybininkais…… Skaityti daugiau
Kazys Napaleonas Kitkauskas – humanitarinių mokslų daktaras, architektūros istorikas, restauratorius, inžinierius. 1960–1969 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse, 1969–1992 m. – Paminklų konservavimo institute, 1993–2002 m. buvo Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ Architektūros tyrimų skyriaus vadovu. N. Kitkausko profesinėje karjeroje bene svarbiausia tyrimų kryptis buvo architektūros istorija ir jos tyrimai, todėl, be kitų objektų, mokslininkas….. Skaityti daugiau
Svarbiausias šios knygos „Vilniaus menas“ dėmuo – klasikinis Mikalojaus Vorobjovo (1903–1954) veikalas Vilniaus menas (pirmą kartą išleistas 1940 metais). Veikalą, jo sklaidą ir reikšmę aptaria meno istorikė Giedrė Jankevičiūtė (esė „Vilnius pagal Mikalojų Vorobjovą“) ir poetas, literatūrologas, rašytojas, aktyvus intelektualas Tomas Venclova (esė „Nepranokta Vilniaus studija“). Vorobjovo tekstą iliustruoja Jano Bułhako Vilniaus vaizdai, o šiuolaikinį kontekstą….. Skaityti daugiau
