CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Gyvoji legenda. Estrados primadona, kurios karjera tęsėsi daugiau nei penkis dešimtmečius – pusę Sovietų Sąjungos gyvavimo ir visus šiuolaikinės Rusijos metus. Rausvaplaukė gundytoja, išsiskyrusi stipriu balsu, ryškia scenine išvaizda ir drąsa peržengti ribas. Nei gyvenime, nei knygoje ji nesistengia atrodyti geresnė, protingesnė ar doresnė: buvo (ir yra) prietaringa, vaidinga ir valdinga, mylėjo ne tuos vyrus….. Skaityti daugiau
Knygoje rasite 63 pasakojimus apie kūrybą, gyvenimą ir mirtį rokenrolo pasaulyje. Tai dramatiškos istorijos apie pačiame kūrybiškumo žydėjime staiga nutrūkusį gyvenimą, apie neįtikėtinus susidūrimus su lemtimi, menininkus, kurie mirė daug metų kovoję su savo demonais, vis labiau slėgusiais ir neįveikiamais. Pasakojimai apima laikotarpį nuo Buddy Holly iki Whitney Houston: šios muzikinės legendos gyveno skirtingose epochose,….. Skaityti daugiau
Tai iliustruota sekso, nesaikingumo, nusikaltimų, savižudybių, ambicijų, išdavysčių ir kompromisų istorija, pasakojanti, kas Holivude vyko šiapus ekrano. Praėjo daugiau kaip šimtas metų nuo tada, kai Holivudas tapo Amerikos kino centru. Nors visada tvirtino esąs kerinti vieta bei gražiųjų ir talentingųjų namai, Tinseltaunas („blizgučių miestas“, kaip dažnai vadinamas Holivudas) nuo pat įkūrimo turėjo tamsiąją pusę. Filmų….. Skaityti daugiau
Knygoje supažindinama su Antano Patamsio – vieno žymiausių prieškario Panevėžio fotografų, daugiausia užfiksavusio miesto vaizdų, panoramų, sukūrusio įdomių reportažų iš mieste vykusių renginių – biografija. Publikuojamos Antano Patamsio fotografijos, saugomos įvairiose valstybinėse atminties institucijose ir privačiose kolekcijose.
Monika Žaltauskaitė-Grašienė yra viena ryškiausių Kauno menininkių, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto, docentė, Tekstilės katedros vedėja, Kauno bienalės kūrėja, valdybos narė, surengusi per 20 personalinių parodų. Ji taip pat tarptautiniu mastu įvertinta menininkė, kūrybingai plečianti tekstilės meno ribas. Jos kūriniai, eksponuojami šiuolaikinio meno ir tekstilės meno renginiuose, yra sulaukę didelio susidomėjimo ir apdovanojimų. Tačiau iki….. Skaityti daugiau
Knygoje pristatyti kolekcijos dailininkų Prano Gailiaus, Lino Katino, Heinzo Hermanno Jurczeko, Romualdo Petrausko ir Arvydo Každailio kūriniai, publikuojami Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės, Kristinos Liepinaitės (Civinskienės), prof. dr. Ramintos Jurėnaitės, prof. dr. Ramutės Rachlevičiūtės, akad. Antano Andrijausko tekstai apie kolekciją ir dailininkus, pokalbiai su kolekcijos savininku Virgilijumi Norvaiša ir meno galerijos „e.k.art“ vadovu Edmondu Kelmicku. Knygos sudarytoja Jolanta….. Skaityti daugiau
Architektūroje formos raiškos priemonių visumą lemia istorinės epochos ir atskiro laikotarpio bendrosios pažiūros, taip pat ir individuali architekto vaizduotė, profesinė patirtis. Nedaug turime mokslinės ir edukacinės literatūros, kurioje būtų nagrinėjama architektūrinė kompozicija, meninė forma, jos kaita, konstrukcinių sistemų, naujų technologijų įtaka meninei formai, aplinkos, urbanistinio ir gamtinio konteksto reikšmė ir pan. Dar 1997 m. išėjo….. Skaityti daugiau
Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje….. Skaityti daugiau
Kokia pasakojimo apie meną tradicija Lietuvoje? Kas ir kaip rašo mūsų dailės istoriją ar istorijas? Kas pasakojimus disciplinuoja? Kaip veikia pasakojimus sucementuojančios sąvokos? Knygoje „Sąvokų kapitalizmas lietuvių meno (vaizduojamojo) sistemoje“ apžvelgiami būdingiausi lietuvių dailės kritikos ir dailėtyros terminai, populiarūs (daugiausia Vilniaus) meno sistemoje maždaug nuo 1990 m. iki XXI a. antrojo dešimtmečio pabaigos. Jie liudija….. Skaityti daugiau
