Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Čia tavo biblioteka!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Gruodžio 20 d. (penktadienį) Centriniuose rūmuose ir skyriuose lankytojus aptarnausime iki 17 val.
Gruodžio 23 d. (pirmadienį) ir gruodžio 31 d. (antradienį) biblioteka dirbs iki 18 val., švenčių dienomis gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. – nedirbs.
Gražaus švenčių laukimo!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Gruodžio 20 d. (penktadienį) Centriniuose rūmuose ir skyriuose lankytojus aptarnausime iki 17 val.
Gruodžio 23 d. (pirmadienį) ir gruodžio 31 d. (antradienį) biblioteka dirbs iki 18 val., švenčių dienomis gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. – nedirbs.
Gražaus švenčių laukimo!
Iš Čiurlionio fotografijos palikimo mus pasiekė tik vienas autentiškas albumėlis – „Anapa 1905“ Dailininko artimųjų ir bičiulių atsiminimai liudija, kad jis turėjo fotoaparatą „Kodak“, nemažai fotografavo, pats ryškino stiklo negatyvus, darė atspaudus, juos apkarpydavo, taip koreguodamas ne tik nuotraukos dydį, bet ir kadro formą, klijuodavo į albumus. Tačiau bandant pažinti ir suprasti Čiurlionį fotografą tenka….. Skaityti daugiau
Knygos, autoriai yra du: lietuvių poetas, filmininkas Jonas Mekas (1922–2019) ir lietuvių žurnalistas, redaktorius Algimantas Antanas Naujokaitis (1932–2004). Žurnalisto ir kūrėjo susirašinėjimas tęsėsi dešimtmetį – nuo 1994 iki 2004 metų. Dviejų draugų bendravimas ir susirašinėjimas atskleidžia menką posovietinės Lietuvos leidybos kultūrą: kartais tekstai būdavo spausdinami arba redaguojami net be autoriaus leidimo. Jų bendravimas atskleidžia du….. Skaityti daugiau
Menininkės, scenografės Virginijos Idzelytės naujoji knyga ,,Šilko kelias: Rytų kostiumo istorija” – daugiasluoksnis, gausiai iliustruotas leidinys, tyrinėjantis Rytų šalių kostiumus. Autorė kviečia pasinerti į Rytų pasaulį ir knygos puslapiais apkeliauti tolimųjų šalių regionus, nuo Turkestano, per Sakartvelą, Turkiją, Izraelį, Indiją, Kiniją, Korėją iki pat Japonijos. Tai knyga, kurioje yra virš 1000 iliustracijų – kostiumų ir….. Skaityti daugiau
B. Buračas – vienas iš Lietuvos fotografijos pradininkų, liaudies meno rinkėjas, mokytojas, kultūros veikėjas, pusšimtį metų keliavęs po gimtąjį kraštą su fotoaparatu rankose ir užfiksavęs kone visą etnografinę Lietuvą. Didžiausias B. Buračo nuopelnas tas, kad jis paliko mums ne vieną tūkstantį vakarykštės Lietuvos vaizdų, pasmerktų nugrimzti į nesugrąžinamą praeitį. Šiam darbui jis paaukojo ištisus dešimtmečius,….. Skaityti daugiau
Versdami šios knygos puslapius susipažinsite su potraukio žaisti prigimtimi, žaidimo taisyklių, branduolio ir metamechanikų veikimo principais, žaidimo erdvių ir personažų dizaino ypatumais, klasikinio ir interaktyvaus naratyvo vystymo priemonėmis. Taip pat sužinosite, kodėl kompiuterinių žaidimų dizaineriams svarbu suprasti žaidėjų psichologiją, kaip sustiprinti žaidėjo įsitraukimą į žaidimą bei kokio tipo naudotojo sąsajos tam tinkamiausios. Rašydami šį vadovėlį….. Skaityti daugiau
„Leopoldas Surgailis. Tapyba/ Painting“ – pirmasis albumas, skirtas iškiliam lietuvių moderniosios tapybos klasikui Leopoldui Surgailiui (1928–2015). Jis sukūrė ryškų ekspresionistinį stilių, unikalų „Užgavėnių“, „Arkangelo Mykolo“ vaizdinių pasaulį, susiedamas Vakarų Europos „veiksmo“ tapybą su primityvizmu, liaudies meno tradicijomis, mitologine tematika. Albume Laimos Laučkaitės tekstas „Leopoldas Surgailis: velniop sentimentus“ rekonstruoja dailininko kūrybinę biografiją, nušviečia kaip keitėsi tapyba….. Skaityti daugiau
Kelios mintys apie mano kūrybą Dar mokykloje pamėgau dailę, daug piešiau, abiturientų vaidinimui nutapiau dekoraciją. Ruošiausi studijuoti architektūrą, bet tapau inžinieriumi. Dirbdamas Vilniaus grąžtų gamyklos vyriausiuoju inžinieriumi, dažnai vykau į užsienio komandiruotes ir galėjau lankyti meno galerijas. Kartą Paryžiuje turėjau galimybę visą savaitę Monmartre stebėti kaip dailininkai tapo. Iš Paryžiaus parsivežiau Monmartro paveikslą. Baigęs savo….. Skaityti daugiau
Tarpukaris, sovietmetis ir atgautoji Nepriklausomybė. Trys skirtingi Lietuvos gyvavimo periodai, trys skirtingi architektūros laikotarpiai, supinti į bendrą giją – lietuviškosios tapatybės puoselėjimo tradiciją. Lietuvių modernizmas užgimė tarpukario Kaune, laikinojoje sostinėje. Tuo metu kurta moderni valstybė, o kartu – ir ją reprezentuojanti veržli, savita šalies architektūra. Siekis likti savimi, išlaikyti ryšį su šaknimis buvo gyvas ir sovietmetyje, nežiūrint….. Skaityti daugiau
Tai kino ir gyvenimo nuotykių kupinas daugiabalsis pasakojimas apie vieną talentingiausių ir darbščiausių atkurtoje Nepriklausomybėje subrendusios kartos kino kūrėjų – kino operatorių Audrių Kemežį (1973–2018). Bekompromisis menininkas, avantiūristas, išradėjas, filmavimo aparatų konstruotojas dirbo su pripažintais šių laikų Lietuvos kino kūrėjais – Arūnu Mateliu, Audriumi Stoniu, Giedre Žickyte, Šarūnu Bartu, Mindaugu Survila, Deimantu Narkevičiumi ir daugeliu….. Skaityti daugiau
