Pirmosios Marcelijaus Martinaičio pokalbių ir prisiminimų knygos „Gyvenimas į praeitį” (2018) pratarmėje minima, kad dar liko nemažas pluoštas kitų pokalbių, kuriuose poetas dalijasi mintimis apie kūrybą ir kultūrą, tad ilgai nedelsiant imtasi rengti antrąjį pokalbių rinkinį — tarsi organišką pirmosios knygos tęsinį. Ją sudarant vadovautasi tais pačiais principais, kurie aptarti pirmosios knygos pratarmėje. Išlaikyta ir ta….. Skaityti daugiau
Dalykinė literatūra
Baltų kalbų lyginamoji istorija
„Baltų kalbų lyginamoji istorija” siekia tapti baltų filologijos ir lingvistikos žinynu. Gražiai suvešėjusi, pasididžiavimą kelianti baltistikos mokslo šaka jau prieš dvidešimt metų paskatino prof. Pietro U. Dini parengti apibendrinamąjį šiuolaikinį veikalą, kuris galėtų praversti studentams ir mokslininkams. Su tokiu nusiteikimu buvo sumanyta ir rašoma ši knyga – įvadas pradedantiesiems, bet pravartus ir pažengusiesiems. Jos tikslas – pateikti sistemišką,….. Skaityti daugiau
Žmogaus kilsmas
Dr. Jacobo Bronowskio (1908–1974) „Žmogaus kilsmas“ laikomas vienu pirmųjų mokslo populiarinimo veikalų, nušviečiančių istorinį ir socialinį mokslo raidos kontekstą. Knygos pagrindu tapo to paties pavadinimo BBC televizijos dokumentinio serialo (1973 m.), prie kurio kūrimo dr. J. Bronowskis buvo pakviestas prisidėti kaip scenarijaus autorius ir vedėjas, vienuolikos epizodų beveik pažodinis atpasakojimas. Įvadą knygai „Žmogaus kilsmas“ parašęs Richardas Dawkinsas,….. Skaityti daugiau
Bitės pėdsakais Panevėžyje
Tai leidinys apie visuomeninės organizacijos Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus dvidešimties metų veiklą kultūros ir švietimo srityse. Organizuoti renginiai Panevėžio krašto ir šalies įžymių žmonių paminėjimui. Ypač daug dėmesio skirta Panevėžio Garbės Pilietės rašytojos ir pedagogės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo išsaugojimui. Atsispindi visuomeninių organizacijų rūpesčiai miesto gražinimo, gamtosaugos ir kitais aktualiais klausimais. Gausu iliustracinės medžiagos, dokumentų.
D. Grybauskaitės doktrina
Knygoje „D. Grybauskaitės doktrina“ T. Janeliūnas gilinasi į anksčiau niekur neskelbtas Lietuvos politikos užkulisių istorijas. Jo tikslas – atskleisti, kodėl viena geriausiai vertinamų šalies politikių priėmė vienokius ar kitokius užsienio politikos sprendimus. Kodėl Dalia Grybauskaitė elgėsi taip, kaip iki tol neišdrįso nė vienas šalies vadovas? Besidomintys istorija žino, kad savo doktrinas turėjo daugybė pasaulio lyderių….. Skaityti daugiau
Istorijos inžinierius
Knygoje „Istorijos inžinierius. Edvardo Gudavičiaus tekstai apie Lietuvą, Europą ir pasaulį” – svarbiausi medievistikos profesoriaus Edvardo Gudavičiaus tekstai, straipsniai ir interviu, skelbti 1987–2008 metais. „Edvardas Gudavičius – neabejotinai ryškiausia Lietuvos istoriografijos figūra transformacijos laikotarpiu. Jis mokė apie Lietuvos istoriją mąstyti europiniame kontekste ne tik gausų mokinių būrį, bet ir visuomenę. Galiausiai padovanojo Lietuvai naują istorijos datą –….. Skaityti daugiau
Pokalbis su dukra apie ekonomiką
Tai vieno žymiausių ekonomistų prof. Yanio Varoufakio parašyta provokuojanti ir kritiška pasaulio ekonomikos analizė. Pasitelkęs senovės mitus, šiuolaikinės kultūros simbolius ir savo šeimos istorijas Varoufakis suprantamai, tarsi kalbėdamas su dukra, paaiškina, kaip veikia ekonomika, kaip ji vystėsi ir kodėl būtent šitaip. Autorius griauna vieną mitą apie po kito. Tai ekonomikos pagrindai ir kritinė kapitalizmo istorija….. Skaityti daugiau
Ieškant 1410 m. Žalgirio mūšio lauko
2014 m. Žalgirio mūšio muziejus Stembarke ir Danijos archeologijos draugija Harja, įsikūrusi Odenės mieste, susitarė dėl svarbaus lenkų ir skandinavų tyrimų projekto, kurio tikslas buvo ieškoti 1410 m. mūšio lauko arba laukų. Šioje knygoje „Ieškant 1410 m. Žalgirio mūšio lauko. Nauji 2014-2019 m. tyrimai su metalo ieškikliais“ aprašomas projekto tikslas, bendradarbiavimo aplinkynės bei jo pažanga ir, remiantis….. Skaityti daugiau
Tiesa ir metodas
Hansas Georgas Gadameris (1900-2002) savo gyvenimo veikale „Tiesa ir metodas. Pamatiniai filosofinės hermeneutikos bruožai” (1960), remdamasis Martino Heideggerio egzistencijos filosofijos įžvalgomis ir apibendrinęs bei susisteminęs gausią medžiagą nuo antikos iki dabartinių laikų, sukūrė filosofinės hermeneutikos teoriją, paremtą tikrovės supratimo ir jos aiškinimo (interpretavimo) metodu ne kaip pažinimo sudėtine dalimi, o gyvenimo esme, pačia žmogaus egzistencija. Į šios teorijos….. Skaityti daugiau