Monografijoje analizuojamas karių mirčių reiškinys Lietuvos kariuomenėje tarpukariu. Plačiai nagrinėjamas dažniausiai jaunų vyrų mirtis lėmusių priežasčių spektras Nepriklausomybės karo ir taikos metu – tarpukariu. Išskiriamos kelios stambios mirčių priežasčių grupės: žuvę kautynėse, mirę nuo ligų, dažniausiai užkrečiamųjų, nelaimingų atsitikimų aukos, daug paskendimo atvejų, savižudybės. Analizuojant mirtis dėl ligų pastebėta asmens higienos, buities sąlygų, mitybos įtaka. Nelaimingus….. Skaityti daugiau
Dalykinė literatūra
Auftragstaktik. Vokiečių karybos taktika
Nepaisant pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare, Vokietijos kariuomenė pademonstravo stulbinamą efektyvumą. Esant lygioms pajėgoms, vokiečiai kovojo kur kas sėkmingiau nei sovietų, britų, amerikiečių kariai. Nesėkmę vokiečiai patirdavo tik esant triuškinamai priešo persvarai. Kaip vokiečių pajėgos pasiekė tokių laimėjimų, turėdamos kur kas mažiau tankų ir kareivių? Kaip jos gebėjo pasiekti tokių rezultatų, vienu metu kariaudamos keliuose frontuose?….. Skaityti daugiau
Imperinis Vilnius : prasilenkiantys Aleksandro I ir Napoleono likimai
Šioje knygoje pasakojama apie Lenkijos ir Lietuvos klausimą, Prancūzijos ir Rusijos imperijų, Europos politikoje. Vakaruose menkai žinoma buvusi „Abiejų Tautų Respublika“, sudaryta iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės, vis dėlto suvaidino pagrindinį vaidmenį konflikte tarp svarbiausių savo laikų valdovų: Napoleono ir Aleksandro I.
Zaberezinskiai : Rimvydo palikuonys XV–XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiajame elite
Monografija skiriama Lietuvos didikų Zaberezinskių giminės istorijai nuo XV a. vidurio iki XVI a. vidurio. Tiriami ne vien genealoginiai klausimai, bet ir politinė bei socialinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija Aleksandro Jogailaičio, Žygimanto Senojo laikais. Pirmoji knygos dalis skiriama respublikos sampratai Pirmojo Lietuvos Statuto epochoje. Antrojoje dalyje atskleidžiama žymiausio giminės atstovo, Trakų vaivados ir žemės maršalo Jono….. Skaityti daugiau
Turėk drąsos naudotis savo protu
Imanuelio Kanto 300-osios gimimo metinės (2024 balandžio 22 d.) sužadino domėjimąsi žymiausio Prūsijos filosofo kūrybiniu palikimu ir asmenybės bruožais. Lietuvai I. Kantas svarbus dėl ilgametės įtakos mūsų šviesuomenei, pagarbos lietuviams, lietuvių kalbai. Klaipėdoje, tuomet priklausiusioje Prūsijai, gimė I. Kanto tėvas, o prosenelis yra gyvenęs Klaipėdos krašte, Kantvainiuose prie Agluonėnų. Protėvių lietuviškas šaknis liudija ir dokumentai,….. Skaityti daugiau
Matuojant neaprėpiamą laiką
Šis leidinys – apie seniausius laiko matavimo būdus, mechaninio laikrodžio išradimą, jo evoliuciją, stilių kaitą bei reikšmę kultūrai. Daugiausia vietos skiriama laikrodžių istorijai mūsų krašte, kurią gražiai iliustruoja senovinių laikrodžių kolekcija Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kada ir kur atsirado pirmieji laikrodžiai Lietuvoje, kodėl mūsų lietingoje padangėje buvo populiarūs saulės laikrodžiai, nuo kada pradėjo aidėti Vilniaus katedros….. Skaityti daugiau
Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose 1945–1951 m.
1944 m. vasarą į Lietuvą įžengus sovietinei kariuomenei, tūkstančiai lietuvių, vengdami represijų ir smurto, bėgo į Vakarus, ieškodami laikino prieglobsčio. Ne visiems pavyko pasiekti skirtingose valstybėse, daugiausiai Vokietijoje, veikusias perkeltųjų asmenų stovyklas, o ir atvykusiųjų laukė nelengvas gyvenimas. Šis leidinys „Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose 1945-1951 m.“ – tai visa apimantis pasakojimas apie likimo svetur nublokštus….. Skaityti daugiau
Mano nesibaigiantys mokslai
Ši knyga yra apie tai, kaip Aš augau, mokiausi ir mokausi, apie mano mokytojus ir mokinius, mokyklėles, mokyklas ir universitetus, gyvenimą ir mokslą, „pergales“ ir „pralaimėjimus“. Knygą skiriu savo mylimiausiam kraštui Žemaitijai ir brangiausiems mano kraštiečiams – Žemaičiams. Esu sporto mokslininkas, profesorius, habilituotas biologijos mokslų daktaras. Visą gyvenimą domiuosi judesių ir sporto fiziologija ir biomechanika,….. Skaityti daugiau
Lietuvos mokyklos ateitys klaidžiojant antropocene
Knygoje apžvelgiant bendrojo lavinimo mokyklos kaitą, siekiama projektuoti ateitį, o ne diagnozuoti praeities ir dabarties pokyčius. Norima užčiuopti jau potencialiai ar kol kas tik virtualiai švietimo lauke išskirtinas ateities įžvalgas – sąmoningas ir pasąmoningas, keliant klausimus: kur link pasuks Lietuvos bendrojo ugdymo mokykla, kiek ji seks esamomis kitų šalių trajektorijomis, o kiek rinksis savitą būdą,….. Skaityti daugiau