„Nagrinėdama paklusnumą kaip Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinę laikyseną XIX a. antrosios pusės Lietuvoje, pirmiausia suvokiu, kad mano tyrimo objektas pačia plačiąja prasme – žmonės, Romos katalikų dvasininkai. Tai šimtai Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijų kalendoriuose surašytų vardų ir pavardžių. Žinomi ir nežinomi, garsūs ir tylūs. Jų paklusnumo patirtys Romos katalikų dvasininkų rengimo institucijose, o vėliau….. Skaityti daugiau