Kaip būti. Be klaustuko. Be atsakymo. Eklektiškas Vaivos Rykštaitės tekstų rinkinys – lyg stabtelėjimas per vidurį, dairantis: koks šiandien rodosi pasaulis ir kaip jame sutilpti? Emigrantė, besitapatinanti su žalčių karaliene. Vegetarė, nusipirkusi naują odinę sofą. Moteris, svarstanti, kuo matuojama santuokinė neištikimybė – o jei tik mintyse? Motina, galvojanti apie mirtį. Keliautoja pandemijos pradžioje. Besirenkanti –….. Skaityti daugiau
Vaiva Rykštaitė
Lizos butas
Laiptinė kvepia skrudintomis saulėgrąžomis, kartais – benamių šlapimu. Butą stebi ant suoliuko kojomis tabaluojančios čigonės. Čia gyveno Liza – palikusi tik violetinę taburetę ir toršerą su kutais. Bute visada tamsu, saulę užstoja senamiesčio mūrai. Kažkur toli už lango žmonės ruošiasi į Baltijos kelią, stoja prieš tankus Sausio tryliktosios naktį, švenčia, perka, parduoda – laukinio kapitalizmo….. Skaityti daugiau