Vokietija, 1939-ieji. Tik ant stogo mūsų niekas negali nugirsti. Kaimo žiburius praryja tamsa, o mano žvakės liepsna vos spragčioja. „Negalime leisti jiems viską iš tavęs pasiglemžti, – tariu. – Vienintelė išeitis – slėptis.“ Kai Matildos vaikystės simpatija atsiduria pavojuje, ji nė kiek nesudvejojusi paslepia berniuką savo namų palėpėje. Saugo jį nuo savo tėvų ir apačioje….. Skaityti daugiau

Gyvulinio vagono langai užkalti, pro juos praspįsta tik plonyčiai šviesos ruoželiai ir patenka skurdūs oro gurkšniai, reikalingi visiems susigrūdusiems. Mūsų daug, visi parimę vienas į kitą. Oras tvankus, jame justi tvyrantis siaubas – nė vienas nenutuokiam, kas mūsų laukia traukiniui sustojus. Įsikimbu į ranką mamai, o mano dvynė sesuo Nora įsitveria tėvo. Kone po amžinybės….. Skaityti daugiau

Nacių okupuotoje Lenkijoje Sofija nepajėgia pažvelgti tėvui į akis: kaipgi jis drįsta dirbti SS gydytoju – juk jo mylima žmona, Sofijos motina, yra žydė. Dukra negali atleisti tėvui, tačiau nežino, kad toks sandoris buvo sudarytas siekiant išgelbėti jų gyvybes. Vidury nakties Izaoką su šimtais kitų nelaimėlių išlaipina iš sausakimšo traukinio. Dangų skrodžia šūviai, o kareiviai….. Skaityti daugiau