Monografijoje nagrinėjami valdžios ir bendruomenės tarpusavio santykiai XVII–XVIII a. pr. Autorė pagrindinį dėmesį skiria teisiškai fiksuotai ir apibrėžtai geografinėmis ribomis karališkos Šiaulių ekonomijos mikrobendruomenei. Jos pavaldiniai turėjo daug daugiau galimybių artikuliuotai išreikšti ir ginti savo interesus negu privačių dvarų valstiečiai ir miestelėnai. Gausūs išlikę šaltiniai (inventoriai, dvaro teismo knygos, dvaro valdytojų įvairūs dokumentai, bažnytiniai metrikai,….. Skaityti daugiau