DŽORDAN Jis mane priėmė po savo stogu, kai neturėjau kur dėtis. Manimi nesinaudoja, neskaudina, nepamiršta. Priešingai — išklauso, apsaugo ir supranta. Jaučiu prie pusryčių stalo jo veriantį žvilgsnį. Širdis ima pašėlusiai daužytis, kai išgirstu vakarais į kiemą įsukantį jo automobilį. Privalau liautis. Tai negali nutikti. Sesuo kartą tvirtino, esą gerų vyrų nebūna. Jei tokį sutinki,….. Skaityti daugiau