Mergaitė nuo pat gimimo priprato prie gausių artimųjų glėbių ir žino, kad bet kada gali rasti ten prieglobstį. Ji užmiega ir atsibunda tuose gelbėjimo ratuose, gyvena ir kvėpuoja jais. Nežino, kad tie apkabinimai, tie gelbėjimo ratai kada nors nutrūks ir, mostelėję išlaisvintais sparnais, nuskries nebylion nebūtin. Tačiau kol kas ji atranda pasaulį ir savo giminės….. Skaityti daugiau

Mūrininko Simono mirtis žmonių per daug nenustebino – mirė jis savo septyniasdešimt devintojo gimtadienio išvakarėse. Bet sielojosi visi – Simonas buvo kompanijos siela ir visų numylėtinis. Gyveno plačiai ir laisvai, išlaidavo savęs nevaržydamas, valgydavo lyg paskutinį kartą, gerdavo taip, tarytum rytoj būtų priimtas sausas įstatymas. Mylėjo moteris – su polėkiu ir savęs negailėdamas, pavyduliaudavo ir….. Skaityti daugiau