Siekdama, kad svetainė sklandžiai veiktų ir pagerėtų Jūsų naršymo patirtis, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka naudoja slapukus. Jei sutinkate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Pažymėtina, kad kai kurios svetainės dalys gali neveikti, kaip numatyta, jeigu nesutiksite su Slapukų politika.
Pirmasis Vilniaus burmistras lietuvis Konstantinas Stašys (1880–1942) – įdomi, bet dar nepakankamai pažįstama asmenybė. Šią spragą užpildo Vilniaus universiteto istorikų monografija „Vilniaus sargas: burmistras Konstantinas Stašys“. Kviečiama susipažinti su energingu ir sumaniu žmogumi iš Lietuvos šiaurės rytinio pakraščio, įveikusiu daugelį išbandymų ir po Pirmojo pasaulinio karo pradėjusiu naują gyvenimą Vilniuje. Provizorius, pedagogas, daugelio miesto lietuvių….. Skaityti daugiau
Dalykinė literatūra
Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika
Knyga pasakoja apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos visuomenės istorinę vaizduotę ir kviečia skaitytojus įsigilinti į ano meto Lietuvai svarbiausių nacionalinės istorijos vaizdinių atsiradimą. Jos dėmesio centre – devyni gerai žinomi, „vadovėliniais“ tapę istorijos siužetai: nuo valstiečių išlaisvinimo 1861 m. iki 1926 m. valstybės perversmo. Knygos autoriai nagrinėja, kaip ir kokią informaciją apie šiuos siužetus….. Skaityti daugiau
Dalykinė literatūra
Politikai su antpečiais : civilinės ir karinės valdžios sąveika tarpukario Lietuvoje
Šalia tradicinių trijų galių valstybėje egzistuoja ketvirtoji – ginkluota galia, kurios tikslas saugoti ir ginti valstybę. Norėdamos kuo ištikimesnių ir efektyvesnių karinių pajėgų, demokratijos riboja karių politines teises ir formuoja profesinę nuostatą tarnauti valstybei, o ne politinei jėgai ar autoritetui. Tai – viena svarbiausių karininkų korpuso efektyvumo sąlygų. Kuo ji tvirtesnė, tuo valstybė saugesnė. Tarpukario….. Skaityti daugiau
Dalykinė literatūra
Lietuvos Respublikos notariatas (1918–1940) ir jo likimas : sistema, bendruomenė, asmenybės
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkų Norberto Černiausko, Mariaus Ėmužio, Kęstučio Kilinsko ir Giedrės Polkaitės parengtoje studijoje analizuojama notariato sistemos raida nuo jo formavimosi nepriklausomoje Lietuvoje iki sovietizacijos ir pokyčių nacių okupacijos metu, iš pirminių archyvinių šaltinių po kruopelytę surinktos ir išanalizuotos 45 tarpukariu notarais dirbusių asmenų biografijos. Atlikus surinktų duomenų kiekybinę analizę, sudaryta tarpukario Lietuvos notarų kolektyvinė biografija, kuri nurodo svarbiausius notarų….. Skaityti daugiau
