Elzė, šmaikšti šviesiaplaukė didelėmis akimis, po dešimties metų grįžta į Lietuvą ir tą pat vakarą su draugėmis išlekia siausti į naktinį Vilnių. „Žudom vietoje, įkaitų neimam”, – sušunka viena, vos įžengusi į klubą. „Pasinaudot ir palikt”, – priduria Elzė. „Imkit ir išnaudokit… Ir palikit”, – ūmai sududena jai už nugaros sodrus baritonas. Ji atsisuka – ir širdis apsąla: imk ir ką nori daryk…… Skaityti daugiau