1919 m. gruodžio 20 d.
Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sprendimu Centrinis Valstybės knygynas Kaune pradėjo savo veiklą.
Informacijoje apie įsteigto knygyno paskirtį ir numatomą veiklą teigiama, kad tokie knygynai numatomi steigti Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje.
1920 m. liepos 19 d.
Vyriausybė suteikė teisę Centriniam Valstybės knygynui steigti savo skyrius su skaityklomis ir pavedė steigimo reikalus tvarkyti vietos savivaldybėms.
1921 m. kovo 1 d.
Steigiamasis Seimas priima įstatymą, kuriame patvirtintas Centrinio valstybės knygyno Panevėžio skyriaus vedėjo etatas, pavaldus Švietimo ministerijai.
1921 m. gruodžio 1 d.
Panevėžyje įkurta pirmoji valstybinė viešoji biblioteka – Panevėžio apskrities valdyba priėmė sprendimą Centrinio Valstybės knygyno skyrių įkurti prie „Aido“ kultūros draugijos. Vedėja paskirta Elžbieta Jodinskaitė.
1922 m. rugsėjo 1 d.
Įsteigtas Centrinio valstybės knygyno Panevėžio skyrius išsinuomojo 3 kambarius Aleksandro Malinino namuose Šeduvos g. (vėliau pavadintoje Vasario 16-osios g.) Nr. 26, Panevėžyje (dabar – Vasario 16-osios g. 20).
1922 m. gruodžio 1 d.
Bibliotekoje pradėjo veikti skaitykla.
1923 m. kovo 29 d.
Pateikta Centrinio valstybės knygyno Panevėžio skyriaus vedėjos E. Jodinskaitės darbo ataskaita už 1922 m. Joje teigiama, kad iki 1923 m. sausio 1 d. suregistruotos 1089 knygos, knygynas darbuojasi kiekvieną dieną, išskyrus šventes, nuo 10 val. ryto iki 19 val. (nuo 14 iki 15 val. pertrauka). Kiekvieną dieną apsilanko vidutiniškai 170 skaitytojų, kurie ima knygas į namus.
1923 m. balandžio 12 d.
LR Švietimo ministerijos atlikto Bibliotekos patikrinimo metu Biblioteka turėjo 1 783 knygas, visus Lietuvoje leidžiamus laikraščius ir žurnalus, keletą pavadinimų laikraščių iš Vokietijos ir JAV. Patikrinimo išvadose konstatuota, kad „Panevėžio knygynas gali būti pavyzdžiu mūsų visiems kitiems knygynams“.
1923 m. pabaigoje
Bendras skaitytojų skaičius siekė 2000 asmenų, naujai įregistruoti 1432 žmonės.
1924 m. lapkričio 20 d.
Laikraštyje „Panevėžio balsas“ išspausdintas skelbimas: „Centrinio Valstybės knygyno Panevėžio skyrius perka senovės visomis kalbomis knygas ir kitokius spausdintus raštus. Knygų pardavėjai ir savininkai prašomi pranešti apie tokių knygų ir spausdinių sąrašus, pažymėdami kainą šiuo adresu: Vasario 16 d. gatvė Nr. 26. Pasirašo knygyno vedėja E. Jodinskaitė“.
1924 m. pabaigoje
1924 m. pabaigoje Knygų fondą sudarė 4365 vnt. Knygynas dirba kiekvieną dieną išskyrus šventes, nuo 11 val. ryto iki 19 val. (nuo 13 iki 15 val. pertrauka), knygos išduodamos tik po pietų. Bendras skaitytojų skaičius siekia 3000.
1925 metai
Patalpoms tapus per ankštoms, 1925 m. iš namo savininko Malinino Bibliotekai pradėtas nuomoti visas namas. Patalpas sudarė erdvi salė skaityklai, keletas kambarių Bibliotekos fondui ir butas sargui.
1925 m. pabaigoje
Knygų fondą sudarė 5600 vnt. Knygos išduodamos tik antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, likusias dienas atrinkinėjamos knygos skaitytojams. Knygas į namus pasiima 350–450 žmonių per dieną, skaitykloje apsilanko apie 250 skaitytojų. Bendras skaitytojų skaičius siekia 4237 asmenis.
1926 metai
Bibliotekos fonduose buvo 6 230 knygų, jų išduotis per metus – 57 705. Skaitykloje apsilankė 41 184 lankytojai.
II eilės knygininke pradeda dirbti Liucija Giedrinaitė. Nors Liucija Giedrinaitė knygyne dirba laisvai samdoma nuo jo atidarymo, jos etatas patvirtintas tik 1926 m.
1926 m. rugpjūčio 17 d.
Švietimo ministro patvirtintos naudojimosi Centrinio valstybės knygyno knygų fondais taisyklės. Jose numatyta, kad vieną kartą galima pasiimti tik vieną knygą, knygos išduodamos dviems savaitėms. Jeigu knyga negrąžinama du mėnesius, asmuo praranda teisę naudotis knygyno paslaugomis.
1927 metai
Nuo 1927 m. sausio Centrinis valstybės knygynas keičia darbo laiką ir dirba iki 18 val. Knygų išdavimas nesikeičia, jos išduodamos antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
1927 metai
Bibliotekos fonduose yra 6654 knygos. Skaitytojų šiek tiek sumažėjo dėl, kaip manoma, mažiau gaunamų knygų.
1929 metai
Pradėtas sudarinėti sisteminis ir kryžminis katalogai.
Vietoje Liucijos Giedrinaitės knygininke pradėjo dirbti Pranė Brazauskaitė (nuo 1937 m. P. Brazauskaitė ištekėjo už karininko Prano Kalpoko ir tapo Kalpokiene).
1930 metai
Biblioteka persikėlė į patalpas Respublikos g. skersgatvyje Bataliono g. Nr. 4.
Nuotraukoje: pastatas Panevėžio bataliono g. (Respublikos g. skersgatvyje). Pro langą žiūri bibliotekininkė Pranė Brazauskaitė
1930 metai
Knygininkės pareigas pradeda eiti Stasė Rutkauskienė, bet pareigose išbuvo tik birželio–rugsėjo mėnesius. Į jos vietą paskiriama Apolonija Činikaitė, ji dirbo iki 1932 m. gruodžio 1 d.
1930 m. spalio 11 d.
Centrinio valstybės knygyno vedėjo A. Škėmos ataskaita iš apsilankymo Panevėžio skyriuje: „Knygų ir skaitytojų skaičiumi Panevėžio knygynas užima trečią vietą (Kaunas, Šiauliai). […] Vedėja Jodinskaitė, dėka nepaprastam darbštumui, su viena knygininke, atlieka nepakeliamą darbą. Laikas paskirti Panevėžio skyriui antrą knygininkę. […] Katalogai, kasos knygos ir bylos pavyzdingoje tvarkoje“.
1932 m. gruodžio 1 d.
Knygininkės pareigas pradeda eiti Antanina Galiauskaitė.
1933 metai
Centrinio valstybės knygyno ataskaitoje minima, kad skaityklas daugiausia lanko Panevėžyje – 62 284 skaitytojai. O 1933 metų ataskaitoje minima, kad per metus skaitykloje apsilankė 76015 žmonės, knygas ėmė 39902 žmonės
1933 m. gruodžio 24 d.
Centrinio valstybės knygyno Panevėžio skyrius persikelia į naujas patalpas – „Savitarpinės paskolos Draugijos rūmus (Respublikos g. 14), ten pat, kur ir „Bangos“ spaustuvė. Salė erdvi, šviesi, gražiai išdabinta įvairių Lietuvos didžiųjų žmonių paveikslais ir jų sukurtais šūkiais.
1934 metai
Gautas antras knygininkės etatas.
1934 m. lapkričio 15 d.
Knygininkę A. Galiauskaitę pakeičia Jadvyga Drąsutytė. Kartu su vedėja E. Jodinskaite dirbo dvi knygininkės – Pranė Brazauskaitė ir Jadvyga Drąsutytė.
1935 m. spalio 31 d.
Gyventojų patogumui visuose Lietuvos valstybės Centrinio knygyno skyriuose darbo laikas suvienodinamas: nuo 10 val. iki 12 val. ir po pietų nuo 16 val. iki 20 val.
1936 m. birželio 4 d.
Į Švietimo ministeriją kreipėsi Stepas Preisas, kuris prašo susipažinti su Panevėžio skyriaus bibliotekininko darbu ir pareigomis. Centrinio valstybės knygyno vadovas J. Avižonis įpareigoja Panevėžio skyrių priimti pirmą praktikantą, supažindinti jį su tvarka ir visa darbo technika ir vėliau jam išduoti pažymėjimą.
1936 m. rugsėjo 1 d.
Priėmus valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą, Centrinis Valstybės knygynas tapo Valstybės centrine biblioteka, o jo skyriai – valstybinėmis viešosiomis bibliotekomis. Panevėžio valstybinė viešoji biblioteka tapo pavaldi LR Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamentui.
1937 m. sausio 1 d.
Biblioteka turėjo 11 892 knygų fondą, 1 214 registruotų skaitytojų.
