Kovo 20 d. 17.15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje – tremtinio, legendinio Klaipėdos universiteto dėstytojo, choreografo, režisieriaus Algirdo Jurgelevičiaus biografinių esė knygos „Krūmo šaknys“ pristatymas.
Dalyvauja leidinio sudarytoja, aktorė, režisierė, Klaipėdos universiteto doc. Virginija Kochanskytė ir komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė.
„Rimtą postūmį domėjimuisi genties šaknimis patyriau, netekęs pačių artimiausių. (…) Tada ir subrendo mintis, kad mano valioje padėti ant menamo tėvo kapo įamžinimo akmenėlį. (…) Gimtajame Dainavos krašte giminę krūmu vadina. Ką sužinojau apie Jurgelevičių krūmą ir jo šaknis, sudėjau į šią knygą „Krūmo šaknys“. Tebūnie tai mano kuklus kryželis, įamžinimo akmenėlis ant Tėvo nežinomo kapo“, – rašo A. Jurgelevičius.
Knygą papildo šokėjų, kolegų, mokinių, studentų, artimųjų, draugų atsiminimai apie laiką, praleistą su mokytoju, vadovu, dėstytoju, apie pamokas, įkvėpusias gyventi kūrybingai, savo darbais skleisti šviesą, dalintis gerumu.
„Pasaulyje gyvena bemaž aštuoni milijardai žmonių, o mes savo gyvenimo kelyje sutinkame vos kelis ar kelias dešimtis. Išimtis – Mokytojas. Ypač geras, talentingas, savo profesijai ir savo kraštui bei jo kultūrai atsidavęs Mokytojas. Jei tokį Mokytoją – Asmenybę savo kelyje sutinka jaunas žmogus (moksleivis, o ypač studentas), jo gyvenimas visuomet pakryps teisinga linkme, o gavęs gėrio užkratą, jis jį perduos ir savo mokiniams. Tokiu būdu Mokytojas daro poveikį, įtaką amžinybei, nes jis nė pats nežino ir net negali įsivaizduoti, kiek siekia jo įtaka. Jeigu netikite, paskaitykite šią knygą”, – teigia prof. dr. Rimantas Balsys.
„Įvardinčiau Algirdą Jurgelevičių pirmeiviu, sovietiniam laikmety pastūmėjusiu kolegas choreografus atnaujinti požiūrį į tautinį kostiumą, paakinusį atkreipti dėmesį į miestelėnų rūbus, nepabijojusį dvarų, bajorišką apdarą priskirti prie tautos kultūros istorijos paveldo. O tai sovietiniais laikais, ypač žinant, kad jis buvo politinio kalinio ir tremtinės sūnus, o ir pats buvęs tremtyje, buvo labai drąsu… Drįsčiau jį vadinti to meto avangardistu. Taip, lietuvių liaudies šokio grąžinimas prie tautinio meno ištakų buvo A. Jurgelevičiaus pasipriešinimas sovietinei sistemai, maištingas sovietinių vertybių perkainojimas, sąmoningai pasirinkta opozicinė nuostata prieš sovietinės valdžios politrukų brukamas „naujas” liaudies meno kūrybos tradicijas, nuoseklus priešinimasis sovietinių ideologų pastangoms naikinti ne tik tautos kūrybos unikalumą, bet ir pačią tautą” (prof. Laimutė Kisielienė).
*****
Knygos „Krūmo šaknys“ išleidimą inicijavo V. Kochanskytė, finansiškai ir moraliai parėmė A. Jurgelevičiaus artimieji, šokėjai, mokiniai, studentai, kolegos.
Informuojame, kad renginių metu visuomenės informavimo tikslu gali būti fotografuojama ir filmuojama, todėl Jūs galite būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Renginių nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti skelbiami renginio organizatorių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose bei platinami įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
