Pirmasis Vilniaus burmistras lietuvis Konstantinas Stašys (1880–1942) – įdomi, bet dar nepakankamai pažįstama asmenybė. Šią spragą užpildo Vilniaus universiteto istorikų monografija „Vilniaus sargas: burmistras Konstantinas Stašys“.
Kviečiama susipažinti su energingu ir sumaniu žmogumi iš Lietuvos šiaurės rytinio pakraščio, įveikusiu daugelį išbandymų ir po Pirmojo pasaulinio karo pradėjusiu naują gyvenimą Vilniuje.
Provizorius, pedagogas, daugelio miesto lietuvių draugijų narys, o vėliau ir lyderis garsėjo komunikabilumu, tolerancija, komandinio darbo gebėjimais.
Didžiulės svarbos jo gyvenime turėjo palaikanti šeima – žmona Zuzana ir dukra Konstancija.
Kas jį atvedė į farmacijos sritį, link visuomeninio darbo, galų gale į burmistro pareigas? Kokius sunkumus teko įveikti vaikystėje ir jaunystėje, sunkiai veržiantis į mokslus, ką pavyko nuveikti, vadovaujant miestui sudėtingu laikotarpiu nuo 1939 m. gruodžio iki 1940 m. birželio pabaigos ir kokią tragediją teko patirti po Lietuvos okupacijos?