Vis dar matau tave visur 

vis-dar-matau-tave-visur

Ji vadino save Mirtimi, o žmonės ją vadino Blogiu.

Byla buvo sensacinga. Keilė Pirson dėl visko iškart prisipažino, nepageidavo jokių apeliacijų. Nors žiniasklaida skelbė apie tragiškas aplinkybes — vaikystę su smurtaujančiu tėvu, — niekas nepadėjo sukelti užuojautos Gražiajai Mėsininkei, moteriai parsivedusiai iš baro namo aštuoniolika vyrų ir juos paskerdusiai.

Likus dvidešimt vienai gyvenimo dienai, Pirson pagaliau gauna užuominą, kur yra jos prieš dešimtmetį pagrobta sesutė, ir jai reikia, kad Frenkė padėtų surasti Leilani. Gražioji Mėsininkė pateikia tokį pasiūlymą: „O kada pastarąjį kartą tyrimas atvedė pas gyvą žmogų?“

Nepajėgdama atsispirti norui ką nors išgelbėti, Frenkė priima Pirson prašymą. Penkiametė Leilani dingo Havajuose prieš dvylika metų. Pagrindinis įtariamasis — buvęs Pirson mylimasis, magnatas Sandersas Makmanusas. Dabar atokioje saloje viduryje Ramiojo vandenyno, kur vystomas naujas ambicingas Makmanuso projektas, atsirado naujų užuominų, kur Leilani galėtų būti. Norėdama išsiaiškinti tiesą ir galbūt išgelbėti jauną merginą, Frenkė turi slapta patekti į izoliuotos salos pirmeivių stovyklą, susipažinti su tuzinu nepažįstamųjų ir išsiaiškinti begalę pavojingų paslapčių. Prisikviesti pagalbos į atolą — jokių galimybių. Ir dar prasideda siautulinga audra…