Asmeninės ir profesinės Nijolės Baužytės istorijos

Garbingo amžiaus moteris kalba pakėlusi rankas su pašnekove priešais auditoriją

„Labai branginu susitikimus su žmonėmis, o ypač gimtajame krašte”, – sakė žurnalistė, TV laidų vedėja, visuomenininkė Nijole Baužytė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusiame renginyje.

Susitikime ji dalijosi giminės, asmeninėmis, profesinėmis istorijomis bei nutikimais.

„Skaityti išmokau 4-erių. Kodėl? Pavydėjau vyresnėms sesėms. Slapta išlipusi pro namų langą nulėkiau į Pušaloto mokyklą, pasakiau esanti 7-erių. Mokytoja nepatikėjo, tačiau manė, kad man, mažylei, mokykla greit atsibos. Neatsibodo”.

„Esu knygnešio anūkė. Visada gerbiau ir gerbiu, saugau knygas. Anksčiau nueidavau į biblioteką, apkabindavau knygų krūvą ir uosdavau. Labai patiko knygų klijų kvapas”.

„Kaip įšokau į Juozo Miltinio studiją? Nepaprastai domėjausi teatru. Vaidinančią mokyklos spektaklyje pastebėjo Miltinis su Vaclovu Blėdžiu ir pasakė: „O ta paaugusi tegu ateina į studiją”. Stodama į pastarąją scenoje deklamuoju „Eglę žalčių karalienę”, verkiu. Girdžiu – Miltinis raitosi iš juoko: „Sustok, tu tik komedijoms tinki”. Maniau, nepriims. Bet priėmė.

„Miltinio studijoje sceninės kalbos išmokė Eugenija Šulgaitė, Kazimieras Vitkus – judesio ir grimo, Antanas Belazaras – dainuoti. Šis buvo įsitikinęs: visi turi klausą, tik vieni išlavintą, kiti – ne. Jau po metų dainavau Čio Čio San”.

„Kodėl palikau studiją? Įstojau į Vilnių studijuoti lituanistikos. Tėtis rūpinosi, kad visos dukros įgytų aukštąjį išsilavinimą, ir sakė: „Baik universitetą ir galėsi daryti ką nori”. Nors buvo labai didelis konkursas, įstojau. Manau, daug davė darbas teatre – jau buvau tarsi baigusi vieną universitetą”.

„Į televiziją atėjau 60-aisiais, iškart po universiteto. Mėgau šį darbą – visada šalia buvo teatras, surengiau daug kūrybinių vakarų”.

„Laidų ciklas „Mūsų miesteliai” atsirado vien dėl mano gimtojo, paties mieliausio Pušaloto. Iš viso esu pakalbinusi gal 4000 žmonių – atsisakė gal vos du. Kodėl su manimi žmonės šnekasi? Nes žinau: juos reikia gerbti ir mylėti. Kita vertus, turi iš anksto pasiruošti – žinoti miestelio istoriją geriau už pašnekovą. Būtina apsilankyti dviejose vietose – bažnyčioje ir kapinėse. Gera, kad žmonės ir dabar mus prisimena. Kai laidų ciklą nutraukė, norėjau tęsti iš savų pinigų. Deja, brangu. Dabar gavome finansavimą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo – trečdalį reikiamų lėšų. 3 laidas jau turime”.

Susitikimą su N. Baužyte vedė J. Miltinio dramos teatro aktorė Asta Preidytė.

*****

Renginys vyko bibliotekai įgyvendinant projektą „Maža žemėlapyje, didi pasaulyje“. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.

LKT_Logotipas

Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos