Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje atidaryta Juozo Zikaro (1881–1944) piešinių paroda „Kasdienybės užrašai. Kitas Juozo Zikaro veidas“.
„Svarbiausias parodos momentas – parodyti J. Zikarą kitaip,“ – sakė parodos kuratorė dr. Iveta Dabašinskienė. Tyrinėdama J. Zikaro piešinius ji įžvelgė priešpriešų, kas tipiška ir netipiška Zikarui. Jį norėjo parodyti kitaip, išskirtinesnį, pastebėti jo žvilgsnį į pasaulį kitomis akimis.
Paroda atspindi visus kūrybinius Juozo Zikaro etapus skirtinguose miestuose: studijas Vilniuje (1904–1906), studijas ir gyvenimą Sankt Peterburge (1906–1918), kūrybą ir pedagoginį darbą Panevėžyje (1918–1929) bei Kaune (1929–1944).
„Studijų laikais Menų fakultete girdėjome, kad J. Zikaras nebuvo modernus, o akademiškas, kad tarpukariu jam trūko modernumo. Bet kai jis sukūrė savo modernišką metodą 1928 m., buvo apkaltintas, kad suniokojo religinį meną,“ – pasakoja I. Dabašinskienė.
Parodoje pristatomi piešiniai kaip eskizai. Vieni kurti jam gyvenant Sant Peterburge. Daugelis jų atspindi kūrybinį laikotarpį, kai J. Zikaras iš studijų grįžo į Panevėžį – šiame mieste jis praleido gražiausius savo metus. Kauno periodą taip pat reprezentuoja trys maži darbai: atskleidžiantys sarkastišką jumoro jausmą, požiūrį į visuomenę.
Pasak parodos kuratorės, gražiausi ir įdomiausi J. Zikaro darbai iš Peterburgo laikotarpio. Jį atskleidžia vyrų aktai, eskizai ir didelė fotografija. I. Dabašinskienė pasakoja, kad Sankt Peterburge susidarė ir tokia priešprieša. Skulptūros studija buvo labai akademinė, o maži piešinėliai iš blonknoto – dalis simbolizmo, įdomių idėjų, ką J. Zikaras matė eidamas gatvėmis, parodose, bendraudamas su kitais menininkais, garsios studijos „Meno pasaulis“ dalyviais, su kuriais keliai susikirsdavo. Tuose piešiniuose pasaulio matymas atsiskleidė visai kitoks, J. Zikaras matė gyvenimą besikeičiantį, ne tik akademinį.
„Inspiracija surengti parodą buvo mažas piešinėlis „Ateities miestas“. J. Zikaras bijojo didelių miestų, jam nepatiko kaminai, daugiabučiai – buvo kaimo vaikas iš Paliukų. Miestas gali pasirodyti kaip iš vaikiško filmuko, netipiškas Zikarui, bet tuo gyveno to meto menininkai Sankt Peterburge – ir tipiška, ir netipiška J. Zikarui,“ – pastebi kuratorė.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios direktorė Greta Kėvelaitienė sveikino parodą Panevėžyje. „Mums, panevėžiečiams, skaudu, kad turime per mažai J. Zikaro atminimo ženklų mieste, mums ši paroda – šventė,“ sakė ji.
———
J. Zikaras – vienas žymiausių Lietuvos tarpukario skulptorių, kūręs šalies nepriklausomybės ir valstybingumo simbolius. Parodoje „Kasdienybės užrašai. Kitas Juozo Zikaro veidas“ bibliotekoje galite susipažinti su J. Zikaro piešiniais – jie retai matomi, beveik netyrinėti, tačiau atveria asmeninius išgyvenimus, kūrybinius atradimus bei inspiracijas.
Parodos organizatorius – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, partneriai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Lankykite iki spalio 31 d.
Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos