Išlipusi iš traukinio ant šalčio smelkiamos Aušvico žemės, Helena žino: gyventi jai liko 24 valandos. Naujai atvykusiesiems niekas nė nesivargina ištatuiruoti numerių… Aplink sūkuriuojant snaigėms, mergina bando susitaikyti su mirtimi.

Prižirgliojęs uniformuotas vyras trūkteli ją iš būrio, ir Helena baiminasi blogiausio. Tačiau karininkas įsako jai daina pasveikinti gimtadienį švenčiantį kolegą.

SS barakuose šilta, oras persmelktas cigarečių dūmų, aidi triukšmingi pokalbiai. Po Helenos pasirodymo sukaktuvininkas įspraudžia jai į rankas gabalėlį torto – tai pirmas jos valgis per kelias pastarąsias dienas. Netikėtai karininkas paliepia nukreipti Heleną į jo vadovaujamą padalinį, taip pakeisdamas jos likimą.

Tarp esesininko ir kalinės užgimusi uždrausta meilė regėjosi neįmanoma, tačiau išgelbėjo ne tik šios poros, bet ir daugelio kitų gyvybę.