Lietuvos kraštovaizdį su dominuojančių žemės ūkio naudmenų fone išsimėčiusiais įvairaus dydžio miškų masyvais, hidrografiniu tinklu ir urbanistine infrastruktūra lėmė daugelis gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Jie dabartinės Lietuvos teritorijoje jau istoriniais laikais suformavo Dainavos, Gaižiūnų-Rumšiškių, Kapčiamiesčio, Karšuvos, Kazlų Rūdos, Labanoro-Pabradės, Lavoriškių-Nemenčinės ir Rūdninkų didžiagires – aštuonis didžiausius Lietuvos miškų masyvus, kurie sudaro beveik ketvirtadalį visų Lietuvos miškų. Šioje studijoje pristatomos Lietuvos didžiagirės, jų susiformavimo istorija, dabarties charakteristikos bei galimos ateities raidos kryptys.

Studijos tikslas – šių didžiagirių formavimosi analizė, jų kaitos dėsningumų ir parametrų per galimai ilgesnį istorinį laikotarpį nustatymas.