Poetas legenda, kurio melodingi eilėraščiai virtę populiariomis dainomis, eilėse – romansiški meilės jausmai, paralelės tarp žmogaus ir gamtos, meilė tėviškei. Savo krašto žmonių vadinamas širdžių poetu. Paulius Širvys.
Iš pagarbos ir meilės poetui jo gimtajame krašte Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka su bičiuliais ir partneriais jau 11 metų rengia „Širvynę“ – muzikos, meno ir poezijos šventę. Čia skamba eilės, vyksta spektakliai, dainuojamos dainos, bendraujama. „Širvynė“ turi sukurtą erdvę, atributiką ir tradicijas. Sukviečia daug gerbėjų iš visos Lietuvos.
Nuoširdumas ir tikrumas
„Širvynė“, šventė Pauliaus Širvio tėviškėje Degučiuose, traukia savo aura, aplinka, kurią sukuria Pauliaus Širvio asmenybė, jo poezija, ir visų, kurie, ateina į tą šventę, širdyse nešama meilė poetui Pagrindinis jos ženklas – nuoširdumas ir tikrumas. O pagrindinis veikėjas – poetas Paulius Širvys,“ – sako viena šventės entuziasčių bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė.
Degučiuose Paulius Širvys augo, Aleksandravėlėje lankė pradžios mokyklą, mokėsi dvimetėje Salų žemės ūkio mokykloje, dirbo Rokiškio ir Pandėlio laikraščių redakcijose. Praleido vaikystės ir jaunystės metus. Su broliu ilgais lininiais marškiniais lakstė po laukus, liko našlaičiais. Čia grįžo iš karo, grįždavo iš darbo Rokiškio ir Pandėlio redakcijose, iš Vilniaus.
Pirmą „Širvynės“ šventę prieš 14 metų organizavo Aleksandravėlės kaimo bendruomenė, nuo 2013 m. – Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, Aleksandravėlės biblioteka, bendruomenė. Vyksta rugpjūčio mėnesį – paskutinį kartą poetas tėviškėje lankėsi 1978 m. rugpjūčio mėnesį, per pačią rugiapjūtę. „Širvynė“ – nes poeto tėviškę vietiniai vadina Širvyne.
Širviškas lietus ir Degučių beržai
Šventės metu rašytojo tėviškės kiemas sunkiai talpina automobilius. „Visi glaudžiasi kaip geri kaimynai iš visos Lietuvos. Gaudo Širvio eiles, pripildo širdis,“ – įspūdžiais dalinasi dalyviai.
Čia skaitoma Pauliaus Širvio poezija, dainuojamos dainos jo eilėmis, vyksta spektakliai apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Kita dalis – dalyvių eilės, dainos, pasakojimai, prisiminimai.
Neatsiejami šventės atributai – bendruomenės sodinti širviški beržai, šventės vėliava ir himnas, unikali scena – šieno žaginio imitacija, langinės su suoleliu, poeto Pauliaus Širvio kėdė, šulinys su svirtimi, simbolizuojantis sodybos vietą, literatūrinės sūpuoklės. Būtinai – laužas.
Ant laužo verdama žolelių iš apylinkių arbata, košė ar žuvienė, kurios visada prašydavo poetas, kai lankydavosi tėviškėje. Šventė kasmet turi temą pagal poeto eilėraščius.
„Vienas įsimintinų šventės momentų – lietus, ištikimas palydovas. Jau baigiame su juo susitaikyti, netgi pamilti, priimti kaip palaiminimą. Širdį užlieja maloni šiluma, kai girdi ir skaitai žmonių atsiliepimus: niekur kitur per tokią liūtį neitų iš namų, bet į „Širvynę“ – būtinai,“ – pasakoja šventės rengėjai.
Jie vardija tokias patirtis: „Buvo metų, kai šventės metu lietus pylė kaip iš kibiro, o atsisveikinant pasirodė saulė. Buvo metų, kai teko virš atlikėjų laikyti ir skėčius, nes žaginys neatlaikė lietaus. Buvo atvejis, kai bedainuojant atlikėjui dingo garsas, nes baigėsi benzinas (elektra, išgaunama generatoriumi). Būna, prie laužo vyksta antroji „Širvynė“, jautri, su atsivėrimais ar unikalių Degučių kapinaičių lankymu naktį,“
Apsilankykite
Tradiciškai ir šiais metais „Širvynė“ vyks Degučių kaime pirmą rugpjūčio šeštadienį rugpjūčio 3 d. nuo 12 val. Šių metų tema „Balti keliai kaip drobės“ – balti, drobiniai akcentai.
Vyks P. Širvio eilių skaitymai, skambės profesionalių atlikėjų muzika, poezija, romansai, autorinės dainos, poezijos skaitymai, vyks žaidimai, šokiai. Dalyvių suneštais akmenukais simboliškai bus paženklinta buvusi Širvių sodybos vieta.
„Šventė bus rengiama tol, kol bus tų, kurie išlaikys poeto legendą, kurių širdyse atsaką, priėmimą ras jo poezija ir žmogiškos vertybės. Čia kiekvienas gali būti dalyviu – skaityti, dainuoti, šokti, piešti, ateiti pas poetą į svečius,“ – įsitikinę rengėjai.
Nuotraukos fragmentas – iš welovelithuania.com
