Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kovo – balandžio mėnesiais įgyvendino projektą „Biblioteka – šiuolaikinės lietuvių literatūros skleidėja“, finansuojamą pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vykdomą Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą. Projekto tikslas – kelti Panevėžio regiono savivaldybių viešųjų ir mokyklų bibliotekininkų kvalifikaciją šiuolaikinės lietuvių literatūros srityje.

Projekto metu daugiau nei 300 bibliotekų specialistų dalyvavo nuotolinių paskaitų cikle, kuriame, pakvietus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, IBBY Lietuvos skyriaus narius, Lietuvos leidyklų specialistus ir literatūrologus, buvo aptariamos naujausios lietuvių grožinės literatūros, poezijos ir verstinės literatūros tendencijos.

Pirmoji paskaita atskleidė literatūrinių premijų reikšmę ir tikslus. Lektorė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto hum. m. dr. Solveiga Daugirdaitė aptarė tarptautinių ir nacionalinių premijų ypatumus. Pabrėžė, kaip premijos gali formuoti skaitytojų įpročius ir didinti literatūros prestižą bei žinomumą.

Su naujausia lietuvių vaikų ir paauglių literatūra bei jos tendencijomis bibliotekų specialistus supažindino Eglė Baliutavičiūtė – IBBY Lietuvos skyriaus narė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros specialistė. Paskaitoje akcentuota, jog keičiasi skaitytojų požiūris į knygų vizualumą ir jų iliustracijas, didėja dėmesys pačiam knygos menui. Išskirti bežodžių, kartoninių, paveikslėlių, eiliuotų, istorinių, erdvinių, pažintinių ir siaubo knygų ypatumai bei komiksų ir grafinių romanų skirtumai. Lektorė atkreipė dėmesį, kad vaikų literatūroje vis dažniau nagrinėjama gyvūnų gerovės ir globos tema. Tai rodo visuomenės sąmoningumo augimą ir ugdo atsakomybės už gyvūnus jausmą.

Literatūrologas ir rašytojas dr. Saulius Vasiliauskas paskaitoje aptarė pastarųjų metų lietuvių prozos tendencijas. Jis pabrėžė, kad šiuolaikinė lietuvių proza pasižymi įvairove, kurioje galima atrasti ir tradicijos tąsos elementų – tradicinio pasakojimo, klasikinės novelės bei apsakymo žanrų. S. Vasiliauskas taip pat išskyrė kelis literatūrinės vertės kriterijus: kalbą, stilių, struktūrą ir kūrybišką santykį su tema. Renkantis literatūrą jis patarė atkreipti dėmesį į kūrinius, nominuotus premijoms, taip pat į literatūros kritikų vertinimus. Detaliau pristatė naujausius

lietuvių autorių kūrinius ir pateikė 2022–2023 m. prozos sąrašo rekomendacijas. Šis sąrašas apima įvairių žanrų ir tematikos kūrinius, atspindinčius šiuolaikinės lietuvių prozos įvairovę.

Leidyklos „Sofoklis“ vadovė Giedrė Rūkienė paskaitoje aptarė verstinės literatūros tendencijas Lietuvoje. Ji pabrėžė, kad pastaruoju metu ypač populiarėja romanų serijos su fantastikos elementais, o 2024 m. pastebimas žymus istorinių romanų apie Antrąjį pasaulinį karą populiarumo augimas.

G. Rūkienė aktyviai atsakinėjo į bibliotekininkų užduodamus klausimus apie užsienio leidėjus dominančią lietuvių literatūrą, domėjosi bibliotekų lankytojų, skaitytojų klubų skaitymo įpročiais ir tendencijomis. Lektorė taip pat supažindino seminaro dalyvius su Londono knygų mugės ypatybėmis, jos metu vykstančiais kontaktų mainais, „B2B“ modeliu, susitikimais su autoriais bei mugės seminarų temomis.

Seminarų ciklą užbaigė hum. m. dr. Akvilė Rėklaitytė su paskaita „Kaip skaityti naujausią lietuvių poeziją?“. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslo darbuotoja A. Rėklaitytė kėlė diskusinius klausimus apie lietuvių rašytojų poezijos aktualumą, jos skaitytojus, įvardino, kas padeda suprasti poeziją atsižvelgiant į literatūros ir kultūros istoriją bei idėjų istorijas ir jų kontekstus. Taip pat pristatė poezijos formavimosi etapus pagal laikotarpius: viduramžiais buvo būdingas moters įvaizdžio aukštinimas, renesanso laikotarpiu garsėjo sonetai, apšvietos laikotarpiu – odės, poemos. Poezijos suklestėjimu laikoma romantizmo epocha, kuri išsiskyrė vidiniais žmonių išgyvenimais.

Lektorė taip pat skyrė dėmesio šiuolaikinės poezijos kryptims – lyrinei, išpažintinei, autofokusinei, ir socialinei. Ji detaliai paaiškino šių krypčių skirtumus ir pateikė ryškių lietuvių poezijos autorių pavyzdžių (Renatos Karvelis, Dovilės Bagdonaitės, Vytauto Kazielos ir kt.).

Šio projekto dėka bibliotekų specialistai ne tik įgijo žinių apie naujausią lietuvių literatūrą suaugusiems, paaugliams ir vaikams, bet ir gebėjimą suteikti bibliotekų skaitytojams knygų rekomendacijas, pagrįstas aktualiomis literatūros tendencijomis ir giliomis žiniomis. Be to, įgytos žinios leis bibliotekose veikiančiuose knygų klubuose vesti kokybiškas diskusijas, skatinti skaitymą, organizuoti įdomius kultūrinius renginius ir knygų pristatymus.

Tikimasi, kad specialistams pritaikius įgytas žinias Panevėžio regiono bibliotekos taps dar aktyvesniais šiuolaikinės lietuvių literatūros sklaidos centrais, o bibliotekų lankytojai galės džiaugtis dar įvairesniu ir kokybiškesniu literatūros pasirinkimu.

Dalyvių atsiliepimai apie mokymus:

Tokios literatūros apžvalgos bibliotekininkams turėtų būti organizuojamos periodiškai, nes tai susiję su kasdieniu bibliotekininko darbu.

Džiaugiuosi, kad seminarui buvo atrinkti būtent šie profesionalūs lektoriai.

Ačiū, kad turėjau galimybę išklausyti seminarus iš darbo vietos.

Labai patiko. Nieko panašaus nesu girdėjusi.

Ačiū, susipažinau ne tik su suaugusiems skirtą literatūrą, bet ir vaikams, kurios tikrai nežinojau.

Informatyvus, naudingas seminaro medžiaga pateikta išsamiai. Profesionalūs lektoriai.

Ačiū už parinktas aktualias temas. Lektoriai savo srities žinovai, todėl įdomu klausyti.

Labai patiko! Kuomet seminarų temose karaliauja medijų, dirbtinio intelekto ir kitos temos susijusios su programomis, kompiuteriais ir pan., tai čia buvo atgaiva. Naudinga ir įdomu.

Daugiau tokių įdomių seminarų. Nenuobodu, įdomu buvo klausytis. Ačiū labai. Visose penkiose paskaitose buvo nepaprastai įdomūs pasakojimai.

Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus informacija