Tai pirmas išsamesnis leidinys, kuriame dokumentaliai nagrinėjama iki šiol tik probėgšmais istoriniuose leidiniuose paliesta tema – Lietuvos gyventojų bėgimai iš SSRS.

Knygoje „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)”  pateikiami keli prasiveržimo pro SSRS geležinę uždangą laikotarpiai: pirmieji pabėgimai (1940–1941); laikotarpis po SSRS ir Vokietijos karo; partizanų prasiveržimai; Lietuvos gyventojų pabėgimai į Vakarus 6–9 dešimtmečiais bei vėlesni SSRS sudėtyje esančios Lietuvos gyventojų pabėgimai į užsienį.

Prasiveržimas pro geležinę uždangą visuomet buvo susijęs su rizika, bet veržimosi motyvai ne visada buvo politiniai. Bėglių tikslas dažnai būdavo paprasčiausios žmogiškos laisvės, verslumo, pagarbos asmenybei garantijos, kurios buvo neįmanomos SSRS. Gyvendami totalitarinės valstybės sąlygomis šių teisių žmonės arba neturėjo, arba jos buvo varžomos. Kita bėgimo priežastis – pirmieji pokario metai, kai į užsienį rizikingiausiomis aplinkybėmis veržėsi partizanai, kad į Vakarus perduotų žinias apie save. Vėlesnių laikų bėgimai irgi buvo rizikingi, įkvėpti asmeninės drąsos, bet ne tokie ekstremalūs (neskaitant išskirtinių atvejų). Pastarajame knygos skirsnyje chronologine tvarka surašyti į užsienį sėkmingai pabėgę ir negrįžę asmenys, vienaip ar kitaip susiję su Lietuva.