„Negalėtume skųstis, kad tyrėjai Kristijonui Donelaičiui kada nors skyrė ar dabar skiria per mažai dėmesio. Tiesa, to dėmesio šiek tiek padaugėja prieš jubiliejinius metus, kai įsitraukia didesnės žmonių grupės, tačiau visuomet buvo ir tebėra atkaklių nuolatinių Donelaičio žemės darbininkų. Ir jiems ginčijantis, ir sutartinai gilinantis į kokį nors klausimų sukasi amžinas tyrimų ratas. Visiems žinomų XIX ir XX a. mokslininkų darbai, vieni kitiems paklodami pagrindus, sąlygojo ir šiuolaikinių tyrimų atsiradimų. Dabar leidžiami nemenko mokslinio lygio „Raštų” tomai, neseniai pasirodė naujų ir savita požiūrį „Metų” rišlumo klausimu dėstanti Vaido Seferio monografija, buvo paskelbta įvairių autorių vertingų straipsnių. Taigi nuveikta tikrai labai daug, bet vyksmas negali sustoti. Ir ankstesni, ir naujausi darbai ne tik parodo tai, kų autoriams pavyko atrasti poetinėje Donelaičio žemėje, bet ir įgalina pamatyti naujas platesnes ar siauresnes jos sluoksnių atodangas. Be to, pasidaro įmanoma pasirausti ir po gretutinius sluoksnius, kurių atsiradimų nulemia ir kuriuos įvairiopai veikia pagrindinis klodas. Ši knyga ir yra skirta kai kuriems pagrindinio klodo ir gretutinių sluoksnių elementams tirti.”

Dalia Dilytė