Tarptautinę jaunimo dieną – jaunų žmonių istorijos. Autentiški pasakojimai iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Atviros jaunimo erdvės (AJE).
Raminta
Raminta – vienas naujausių AJE žmonių, čia savanoriauja apie mėnesį.
Mergina pasakoja, kad jai patinka aplinka, jaukūs ir šilti darbuotojai. Dar žavi tai, kad išsyk pasijuto sava.
„Prisimenu, pirmą dieną atėjusi neįsivaizdavau, ką čia veiksiu. Tačiau iškart teko stebėti ir vesti renginį 6-mečiams. Buvo nuostabus jausmas – kai nežinai, ko tikėtis, tačiau viskas pavyksta kuo geriausiai. Mūsų vadovė Malvina priima naujas idėjas. Žinau: kuo ilgiau čia būsiu, tuo daugiau ir pati siūlysiu, ir gausiu. Be to, idėjos nebus atmetamos – nebent tobulinamos“, – teigia Raminta.
Iki šiol merginai teko padėti organizuoti renginius, jaunimo biblioterapijos ir kūrybiškumo stovyklą „Kėdes į lauką“, ruošti užduotis įvairių amžiaus grupių jaunuoliams.
„Kai čia ateini, ne tik susirandi naujų draugų, bet ir naujų patirčių, emocijų – ir visos pozityvios. Puikiai žinau: jei būtų liūdna namie, ateičiau čia – ir nuotaika garantuotai taps geresnė“, – šypsosi Raminta.
Ignas
Ignas AJE savanoriauja savaite ilgiau už Ramintą.
„AJE rekomendavo vokiečių kalbos mokytoja. Mokykloje jai nemažai padėdavau – vesti renginius ir su kitais darbais, nes kartu buvo ir direktoriaus pavaduotoja. AJE man jau teko tvarkyti aplinką, rengti žaidimo taisykles, atlikti kitas užduotis – nieko neatsisakau. Labai patinka kolektyvas – visi malonūs, draugiški, padeda, kai prireikia. Pritaria visoms idėjoms. Tad netgi tobula, sakyčiau“, – gerų emocijų nestokoja Ignas.
Pusmečio savanorystė turi ir praktinės naudos – stojant į aukštąsias mokyklas suteikia papildomą 0,25 balo. Visgi Ignas akcentuoja, kad jam svarbiausia ne tai: „Tas ketvirtadalis balo man – tik priedas, pliusas prie visko. Aš čia lankausi dėl patirties ir noro padėti kitiems. AJE verta lankyti, jeigu norite naujų pažinčių, nuveikti kažką gero. Čia labai faina, jeigu tiesiai šviesiai“.
Eulalija
Eulalija – AJE savanorė jau kone 7 mėnesius.
Iš pradžių norėjusi savanoriauti ligoninėje, tačiau draugas pasiūlęs pabandyti AJE – esą puikus kolektyvas ir apskritai labai smagu. Mergina įsitikino: Matas nemelavo.
„Savanorystės tikslas – suprasti, kur aš save norėčiau matyti ateityje, kokia specialybė man tiktų. Per pusmetį atėjo suvokimas, kad galiu bendrauti su žmonėmis, jie turi didelės įtakos mano gyvenimo kokybei. Sėdėti prie popierių negalėčiau ir nenorėčiau. AJE prisidėjau prie naujienlaiškių kūrimo, renginių planavimo, Kalbų kavinės, stovyklos „Kėdes į lauką“ ir kitų mažesnių renginių“, – pasakoja Eulalija.
Jos teigimu, savanorystė – puikus būdas susirasti draugų ir žmonių panašiais interesais. Be to, atsiranda galimybė nuveikti tai, ko nenuveiksi niekur kitur.
Tadas
Tadas į AJE pirmąsyk užsuko Muziejų naktį: „Šeštadienis. Nusprendžiau eiti į miesto centrą susirasti kokios nors veiklos. Taip ir pakliuvau į Bitės biblioteką. Daug veiklų, žmonių, jaunimo… Malvina vedė ekskursiją po AJE. Tačiau jai kilo problemų su balso stygomis, todėl pasiūlė man pavedžioti žmones ir papasakoti apie AJE, čia esančią ZEN zoną, grafikos studiją. Na, o jau pirmadienį, vėl užsukęs į AJE, tapau savanoriu“.
Dabar vaikinas ruošiasi AJE pristatyti savo „neliteratūriškų piešinių“ (piešiniai, kuriuose nelabai aišku, kas vyksta, – toks Tado paaiškinimas).
„Piešti ėmiau kilus depresijai. Tie darbai rimti, gali pasirodyti ir priešingai. Apie ką? Susidaryti nuomonę paliksiu pačiam žiūrovui. O matydamas, kad aš pats jau galiu šypsotis, man viskas gerai, jis pasisems ir optimizmo“, – viliasi vaikinas.
Tadas sako AJE daug sužinojęs, išmokęs.
„Esu intravertas, nelabai moku ir mėgstu kalbinti kitus, įsiterpti ir vesti pokalbį. Bet gavau gerą patarimą: dialogas – kaip žaidimas kamuoliuku. Aš metu pašnekovui klausimą – jis atsako. Ir taip toliau“, – patirtimi dalijasi savanoris.
Karina
Karina AJE lanko nuo kovo mėnesio.
„Baigusi mokyklą pasidariau metų pertrauką. Tad panorau veiklos, įdomiau leisti laiką. Sužinojau apie galimybę čia savanoriauti, esu girdėjusi gerų atsiliepimų“, – pasakoja.
Anot Karinos, savanoriaudama AJE ji labiau susidraugavo su informacinėmis technologijomis, CANVA programa, išmoko geriau bendrauti su žmonėmis, vesti edukacijas vaikams. Ypač svarbu, kad ši patirtis padėjo geriau suprasti save.
„Sužinojau esanti šiltas žmogus, žmonių žmogus – t. y. man būtina bendrauti, būti arčiau žmogaus. Dabar manau, kad studijuosiu socialinį darbą. Jis atitinka mano poreikius“, – teigia mergina.
**************
Daugiau informacijos apie bibliotekos siūlomus užsiėmimus jaunimui čia: savanorystė, klubai, socialiniai tinklai. Taip pat el. paštu malvina.zimbliene@pavb.lt, tel. +370 616 19175.
