Birželio 14 d. 17.15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Atrijaus terasoje atidaroma paroda „Tėvynės ilgesys“, skirta Tremtinių ir politinių kalinių metams pažymėti.
Šią parodą surengė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio filialo nariai. Parodos organizavimo darbai subūrė aktyviausius narius ir dar kartą parodė, kaip svarbu jiems yra bendrauti.
Fotografijos iš Sibiro
Vienas iš parodos organizatorių – LPKTS Panevėžio filialo Valdybos narys Saulius Černa sakė, kad tik susikūrus šiai organizacijai Panevėžyje, čia užsiregistravo 3000 narių, dabar yra apie 1000. Aktyviai veikloje dalyvauja apie 150–200. Kai buvo sumanyta paroda „Tėvynės ilgesys“, daug žmonių panoro pasidalinti savo gyvenimo vaizdais iš Sibiro, buvo surinkta šimtai fotografijų. Kai kurių šeimų fotopasakojimai parodo ilgą gyvenimo tarpsnį. Buvo siūlyta surinkti fotografijas nuo 1948 m. iki 1958 m.
Žmonės nešė fotografijas iš savų albumų, ieškojo jų pas giminaičius. Krasnojarsko, Irkutsko sritys, Buriatija-Mongolija. Tos vietovės pažadino senus prisiminimus.
Nuotraukose užfiksuoti įvairūs ūkio darbai, svarbiausi įvykiai šeimose – Pirmoji Komunija, Motinos diena, laidotuvės. Šventės, kurios buvo taip laukiamos, tarp jų ir Kalėdos, kai eglutė, nors ir labai kukli, džiugina mažuosius. O per visas gražias progas galima padainuoti lietuviškų dainų, pašokti tautinių šokių, prisiminti Tėvynę ir jos tradicijas.
Kai susiburdavo daugiau žmonių, buvo ieškoma fotografo, kuris įamžintų tas akimirkas. Dabar žiūrėdami fotografijas tremtiniai pasijaučia tarsi broliai ir sesės, kai paaiškėja, kad tose pačiose vietose būta. Gyventa tame pačiame barake, lankyta ta pati mokykla, dirbta tuose pačiuose laukuose. Kasdienybė rūsti, tačiau ją gali praskaidrinti geras agurkų derlius arba netikėtai atsiradęs muzikantas su armonika.
Tremtyje kurti rankdarbiai
Dar viena labai svarbi ekspozicijos dalis – dailūs rankdarbiai. Siuvinėti takeliai, pagalvėlės, paveikslai. Siuvinėjimo motyvai patys įvairiausi – nuo lauko gėlių, tautinių raštų iki patriotinių motyvų, lietuviškos simbolikos. Kai kurios moterys į savo paveikslus sudėjo Sibiro gyvenimo siužetus ir Lietuvos prisiminimus, persmelktus ilgesio.
„Lietuvės moterys labai darbščios. Prisimenu, kaip mano mamytė, parėjusi po sunkios darbo dienos, imdavo į rankas siuvinį ir siuvinėdama giedodavo giesmes. Tai, ką mamos pačios mokėjo, norėjo ir mums įskiepyti. Ir mes tai darėme“, – pasakojo LPKTS Panevėžio filialo pirmininko pavaduotoja Milda Krasnickienė.
Ji ir kitos moterys tremtinės prisiminė, kaip buvo sunku gauti siūlų, kaip jos ardydavo audinius, kad prasimanytų siūlų siuvinėjimui.
Veikla
LPKTS Panevėžio filialo veikloje aktyviai dalyvaujantys nariai sako, kad čia besijaučiantys kaip antruosiuose namuose. Kartu paminimos įvairios datos, vykstama į ekskursijas, prižiūrimi partizanų, savanorių kapai. Ypatingas dėmesys skiriamas bendravimui su moksleiviais.
Panevėžiečiai filialo nariai didžiuojasi, kad savo surinktomis lėšomis jie pastatė paminklą Lietuvos partizanams Kryžkalnyje ir kryžių Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, paminėdami Tremties ir Birželio sukilimo 80-ąsias metines.
****************
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2023 metus Tremtinių ir politinių kalinių metais. Šį nutarimą Seimas priėmė pirmiausia atsižvelgdamas į tai, kad 2023 metais sukanka 70 metų nuo Sovietų Sąjungos 1953 metais vykdytų paskutinių masinių okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimų į Rytus.
Paroda veiks iki liepos 3 d.
Informuojame, kad renginių metu visuomenės informavimo tikslu gali būti fotografuojama ir filmuojama, todėl Jūs galite būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Renginių nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti skelbiami renginio organizatorių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose bei platinami įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
