Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. ekspozicinėse lentynose pristatoma leidinių paroda „XX a. Lietuvos dailė. Tapyba“.
Lietuvos dailė – tai istorijos dalis, atskleidžianti lietuvių dailės tradicijas, jų kismą.
Leidinių paroda „XX a. Lietuvos dailė. Tapyba“ gana plačiai pristato XX a. Lietuvos tapybos lauką.
Čia galite susipažinti su XX a. pradžios Lietuvos dailininkų – M. K. Čiurlionio, P. Kalpoko, J. Vienožinskio, A. Samuolio, V. Kasiulio, P. Puzino, A. Vaičio, K. Šimonio, A. Žmuidzinavičiaus, kitų iškilių menininkų kūryba.
Po II pasaulinio karo tapybos tradicijų tąsa ir poetiniais vaizdiniais pasižymėjo V. Gečo, A. Gudaičio, L. Kazoko, A. Petrulio, A. Savicko tapyba. Industrinių peizažų nutapė A. Stasiulevičius, J. Švažas, abstrahuotų kompozicijų su savita ironija, politiniais įvaizdžiais – V. Antanavičius, L. L. Katinas.
8-ajame dešimtmetyje jaunesnioji tapytojų karta – R. Z. Bičiūnas, K. Dereškevičius, A. Jacovskis, A. J. Kuras, A. Martinaitis, Š. Sauka, R. Sližys, A. Šaltenis, A. Švėgžda, P. R. Vaitiekūnas – ėmėsi egzistencinių temų, grotesko, ironijos, siurrealizmo.
Abstrakčiosios tapybos įvairias atmainas išplėtojo E. A. Cukermanas, J. Čeičytė, D. Kasčiūnaitė, R. V. Katiliūtė, išeivijoje – K. Žoromskis, K. Varnelis (abu vėliau grįžę į Lietuvą).
Žymus dailininkas Linas Leonas Katinas, atidarydamas vieną savo parodų, taip yra apibūdinęs tapybą: „Tai tikrai ne rojus, ne dangus, ne debesėliai – tai reikalauja iš tavęs išsiploti iki batų raištelių. Ir labiausiai, man atrodo, tapybai kenkia poza – gal tai toks baleto terminas. Ji turi būti gyva, o tai visiškai neįmanoma…“
Visi parodoje rodomi albumai saugomi bibliotekos Menų skaitykloje.
Leidinių paroda veiks iki spalio 2 d.
