Iš Lietuvos kilęs ir didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, bet nuolatos į gimtąjį kraštą sugrįždavęs, grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935) kelis dešimtmečius rimtai užsiiminėjo fotografija. Jis buvo Prancūzijos fotografijos draugijos (Société française de photographie) ir Paryžiaus fotoklubo (Photo-club de Paris) narys (atitinkamai nuo 1884 ir 1895 m.), piktorialinės fotografijos meistras, aktyviai dalyvavęs Europos fotografų judėjime.

Ilgą laiką manyta, kad visi grafo nuotraukų negatyvai ir atspaudai žuvo per gaisrą, apie jo kūrybą buvo sprendžiama iš negausių originalų ir publikacijų spaudoje, skelbtų jam gyvam esant. Galbūt todėl B. H. Tiškevičius, kaip fotografas beveik visą XX a. Europoje buvo mažai žinomas ir prisimintas tik amžiaus pabaigoje, kai Nicephore’o Niepce’o muziejus 1993 m. įsigijo apie 80 jo nuotraukų originalų.

Galima laikyti stebuklu, kad išliko ir lietuvių kolekcininko Gedimino Petraičio (1956–2021) dėka į Lietuvą pateko unikalus, daugiau kaip penkių šimtų B. H. Tiškevičiaus fotografijų rinkinys. Pristatomoje knygoje skelbiamos rinkinio nuotraukos, darytos 1891–1899 m. Prancūzijoje, kitose Vakarų Europos šalyse, Lenkijoje, Lietuvoje bei netoli Nalibokų girios buvusiame Vialos dvare dabartinėje Baltarusijoje.