„Pasiilgau „Knygų klubo“. Man trūksta knygų skaitymo ir jų aptarimo. Knygos yra mūsų jungiamoji grandis, teikianti peno diskusijoms. Dėl jų mes renkamės, dalijamės mintimis, paskui – ir rūpesčiais.“ Tai M.A. Monroe romano „Knygų klubas“ herojės mintys. Tikriausiai su panašiomis mintimis į Knygų klubą Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje renkasi knygų bičiuliai.
Šįsyk buvo pristatytos mėgstamiausios, ar neseniai perskaitytos knygos. Žinoma, perskaitytą knygą pristatyti yra daug paprasčiau, o štai išsirinkti mėgstamiausią, daugeliui yra sudėtinga. Dažniausiai mėgstama yra ta knyga, kurią šiuo metu skaitai. Visgi dvi klubo narės pristatė knygų lentynose užsigulėjusias, bet širdžiai mielas ir daug prisiminimų sukeliančias knygas.
Just. Marcinkevičiaus „Dienoraštis be datų“ anuomet, XX a. devintajame dešimtmetyje, ne vienam jaunam žmogui buvo tapusi kultine knyga. Kaip knygos įžangoje rašo jos autorius: „Ši knyga išaugo iš užrašų knygelių, kur retkarčiais pasižymėdavau kokią mintį, įspūdį, išgyvenimą, palyginimą, metaforą, …” Taigi ir skaitytojui ji buvo tarsi jo minčių, išgyvenimų, įspūdžių veidrodis.
Kita knyga – L. Tapino „Medyje angelas verkia“. Tai emocionalus pasakojimas apie bene iškiliausio lietuvių aktoriaus Broniaus Babkausko tragišką likimą. Gal jau nedaugelis šį aktorių atsimena, bet knygoje autorius mėgina suprasti, kodėl herojui, talentingam ir doram žmogui, mūsų šaltame pasaulyje taip ir neatsirado vietos.
Dar vienos knygų klube pristatytos knygos autorė Gina Vilūnė nukelia mus į viduramžių Vilnių. Skaitytoją įtraukia triukšmingas, gyvas, kupinas painių sąmokslų ir pribloškiančių paslapčių senojo Vilniaus bajorų gyvenimas.
M. Mansono „Knyga apie viltį“ – gvildena nūdienos problemas. Autorius nukreipia žvilgsnį į visame pasaulyje nesibaigiančias negandas, analizuoja religinius ir politinius klausimus, santykį su pinigais, internetu, kritikuoja tikėjimo , laisvės, vilties sąvokas. Lengvai šokiruoja jo pateiktas pažangos paradoksas: „Kuo labiau viskas gerėja, tuo beviltiškiau jaučiamės“ ir iškelia klausimą: kas vyksta pasaulyje, kad jis verčia jaustis blogiau, nors viskas nuolat gerėja?
V. Perrin romanas „Vanduo kapinių gėlėms“ – knyga, persmelkta poezijos ir švelnaus humoro. Tai džiugi, kiek melancholiška giesmė gyvenimui. Autorė sako, kad mirtis nėra pabaiga. Žmogus lieka tų dvasioje, kurie jį prisimena. O vieno žmogaus dvasia – kur kas didesnė nei visas pasaulis.
Kiekvienos knygos pristatymas sukėlė klubo dalyviams įvairių įžvalgų ir pamąstymų, pasidalinimų asmenine patirtimi. Juk knygos suteikia mums galimybę nugyventi kitą gyvenimą arba bent jau pažvelgti į jį kitu žvilgsniu.
Gegužės 30 d. numatomas trečias Knygų klubo susitikimas.
Parengė Jurga Sagadinaitė,
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
