Čia – du tūkstančiai sielų, du šimtai nekaltų berniukų ir mergaičių, kurių vienintelė kaltė ta, kad gimė žydais.

1939-ųjų vasaros pabaiga. Šešiasdešimtmetis Janušas Korčakas kartu su našlaičių prieglaudos auklėtiniais ir mokytojais mėgaujasi rudenėjančia diena. Bet netrukus, nacių kariuomenei įžengus į Lenkiją, jų gyvenimai neatpažįstamai pasikeis. Visų gerbiamas mokytojas, garsėjantis didvyriškumu ir gera širdimi, savo mieste tampa atstumtuoju, bet pasiryžta padaryti viską, kad apsaugotų vaikus nuo artėjančio siaubo.

Praėjus metams nuo nacių įsiveržimo į Lenkiją daugiau nei keturi šimtai tūkstančių žydų uždaromi į Varšuvos getą – trijų kvadratinių kilometrų siena aptvertą pragarą. Našlaičių prieglaudos direktorius Janušas ir jo likimo draugai, siekdami išgelbėti vaikus nuo ligų ir bado, priversti imtis drastiškų priemonių.

Neprarasdami vilties ir tikėjimo, kad kada nors karas baigsis, prieglaudos mokiniai ir mokytojai kartu sukuria mažytę meilės armiją, drąsiai žygiuojančią ateities link, kad ir kokia ji būtų.