Lygiai prieš metus, kovo 21 d., Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje buvo įkurtas mezgimo klubas „Visos geros“. Čia galima išmokti naujų mezgimo būdų, vingriausių raštų, numegzti kažką gražaus sau, šeimai ar tiems, kuriems to labiausiai reikia. Tačiau svarbiausia – šiltas bendravimas, pokalbiai ne tik apie mezginius, bet apie viską, kas įdomu, kas jaudina, apie ką norisi pasikalbėti.
Klubo narių skaičius išaugo trigubai
„Sužinojau, kad bibliotekoje yra mezgimo klubas. Jei tokioje vietoje įsikūręs, tai rinksis žmonės artimi knygai, skaitantys. Ir iš tiesų neapsirikau. Čia daug bendraminčių. Galima ne tik apie mezgimą kalbėti, bet apie daugelį kitų dalykų“, – sako viena iš klubo dalyvių Regina Koncienė.
Iniciatyva įkurti Mezgimo klubą kilo dabartinei jo vadovei Justinai Jukonytei. Žinodama, kad biblioteka yra atvira visiems, ji pasiūlė savo idėją ir buvo išgirsta. Į klubą renkasi Panevėžio miesto ir net rajono (Ramygalos, Paįstrio) gyventojos, mėgstančios megzti ir bendrauti.
„Justina yra labai pilietiška ir turi daug žinių apie šiuolaikišką mezgimą bei įdomų požiūrį – jai nepaprastai svarbu yra tvarumas“, – sako klubo kuratorė, bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus darbuotoja Rūta Juzėnienė.
Pavadinimą „Visos geros“ irgi sumanė Justina. Jis gali apibūdinti ir klubo nares – geras mezgėjas, ir mezginio gerąsias akis.
Pradžioje klubą lankė apie dešimt moterų. Antrą pusmetį jų skaičius išaugo trigubai. Dauguma klubo narių – vyresnio amžiaus moterys, tačiau yra ir jaunesnių.
Kiekviena, naujai atėjusi į klubą, gauna į rankas virbalą ir turi prisistatyti bei išsakyti savo lūkesčius. Taip vyksta tam tikra inauguracija į narius.
Išmoksta naujovių ir dalijasi patirtimi
Ne viena klubo dalyvė sako, kad anksčiau mezgimas buvo iš reikalo (tai kojines reikia numegzti, tai vaikams kokį gražesnį rūbelį), o išėjusioms į pensiją reikėjo kažkuo užsiimti, tai pradėjo ieškoti, kur save realizuoti, ir Mezgimo klubas pasirodė pats tas. Juk čia galima suderinti ir pomėgį, ir naudą. Mezgimas tampa nebe būtinybe, o maloniu laisvalaikio praleidimu.
Klubo narės džiaugiasi, kad jas moko jauna vadovė Justina, turinti įdomią koncepciją. Moterims didžiulį įspūdį padarė neįprastas kojinių mezgimas. Dar labai netikėta buvo megzti ant vielos.
„Keista, kad jaunas žmogus taip domisi mezgimu. Puikiai mokėdama anglų kalbą, mums išverčia mezgimų aprašymus, nes ne visos tą galime. Dalinamės patirtimi. Ji mums perteikia savo žinias, o mes – savo. Justina yra mūsų gera draugė. Visada patars, paaiškins. Vadovė išmokė mus megzti kojines pradedant nuo pirštų, tai buvo kažkas visiškai naujo, nematyto. Buvome tokius dalykus mačiusios internete, bet neišbandžiusios“, – pasakoja Laimutė Mazūrienė.
Pasak klubo kuratorės Rūtos Juzėnienės, lietuvių kalba nėra leidinių su šiuolaikiniu požiūriu į mezgimą, todėl Justina verčia iš anglų, norvegų kalbų. „Mezgimas yra kaip edukacija, todėl pirmuose užsiėmimuose buvome supažindintos su siūlais, jų galimybėmis, įrankiais. Net patyrusios mezgėjos nežinojo tokių įrankių“, – teigė Rūta.
Mezgimo klubo narė Vanda Birbilienė pasidalino savo įspūdžiais: „Sužinojau iš žmonių, kad yra toks klubas ir labai susidomėjau. Megzti moku, namuose siūlų prisikaupė, tai pamaniau, kad reikia juos panaudoti. Nuo pat pirmų dienų man patiko Justina. Jauna mergina, o tokia energinga, subūrė mus, senutes, ir parodė tokių įdomių dalykų. Mezgėme pirštines ant vielinio virbalo. Labai įdomu. Esu gyvenime daug mezgusi, turiu daugybę megztinių, tačiau tokio būdo dar nežinojau“.
Mielai dalijasi mezgimo paslaptimis, sukauptomis per visą gyvenimą, Rimutė Užubalienė: „Teko ir man savo pamokymais pasidalinti. Kaip reikia pirštuotą pirštinę megzti, megztinį, suknelę. Megztinis jau anksčiau megztas, pademonstravau madas ir raštą. O štai suknelę nusimezgiau klube. Tai šio sezono darbas. Tą suknelę galima pavadinti gyvenimo mezginiu, nes daug darbo įdėta. Dar viena klubo pamoka – kuo įvairesnių siūlų panaudojimas. Aš taip mezgu ir kita susidomi, kaip tai galima padaryti. Gauname siūlų vienos iš kitų“.
Mezgimo klube – draugystė ir įdomus bendravimas
„Mezgimas yra senas mano pomėgis nuo vaikystės, iš močiutės išmoktas. Visa šeimyna buvo apmegzta. Kai grįžau į Panevėžį iš Kupiškio, kur gyvenau kurį laiką, norėjosi veiklos, užsiėmimo. Tas klubas – tai, ką visą gyvenimą dariau. Norėjau prisiminti, pasižiūrėti, ką kitos moka, pabendrauti. Įdomu pasimokyti vienoms iš kitų, pasidalinti savo patirtimi. Neturėjau išankstinės nuostatos, ką iš tiesų čia rasiu. Radau draugystę. Susiformavo puikus kolektyvas. Mes pasiilgstame pirmadienių. Savaitė prasideda nuo mezgimo, o tik toliau rikiuojasi kiti darbai. Išmokstame viena iš kitos daug ko. Svarbiausia man – įdomus laiko praleidimas ir bendravimas, ko dabar žmonėms labiausiai trūksta“, – kalbėjo R. Užubalienė.
Dėl šilto, nuoširdaus bendravimo pritaria visos klubo narės. Kalbos čia mezgasi ir vingrius raštus pinant, ir prie kvapnios arbatos bei naminių pyragų, kurių receptais galima pasidalinti. Ir ne tik jais, bet ir per ilgus gyvenimo metus sukaupta išmintimi. Viskas svarbu ir įdomu: sveikatos patarimai, vaikų ir anūkų auklėjimas, grožio paslaptys, perskaitytos knygos.
„Čia randame intelektualius pašnekesius, malonų pabendravimą, kitokį nei būna kitur. Todėl traukia čia ateiti net tik dėl mezgimo, o ir dėl pabendravimo. Viena žurnalų atsineša, kita – siūlų retesnių. Pasidalini idėjomis ir praturtėji“, – pasakoja Vanda Birbilienė.
Viena jauniausių klubo narių, Ramygaloje gyvenanti Jolanta Masiokienė sako, kad dabar labai madingos įvairios terapijos: muzikos, dailės, o čia yra mezgimo terapija.
„Mane labai žavi šios moterys. Kai turėjome kalėdinį pasibuvimą, jos pasakojo savo gyvenimo istorijas. Kai kasdien susitinki, bendrauji, tai nežinai tų istorijų. Bet kai dalinomės pasakojimais, klausiausi išpūtusi akis, nes tai tokios stiprios moterys. Kiek daug jos yra patyrusios netekčių, gyvenimo iššūkių, tremčių. Atrodo, kad susirenka tokios paprastos moterytės, bet iš tiesų jos – ne paprastos, jos be galo stiprios. Žiūriu į tą kartą kaip į labai stiprią. Iš kur jos turi tiek stiprybės eiti per gyvenimo vėtymus ir mėtymus, ieškoti pozityvo, neužsidaryti namuose, bendrauti“, – taip klubo drauges apibūdina Jolanta.
Tvarumui žalia šviesa
Mezgimo klube labai svarbus aspektas yra tvarumas. Namuose prikauptos spintos mezginių. Vieni jų pasenę, kiti atsibodę, bet, pasirodo, jiems galima suteikti naują gyvenimą.
Justina skatina paimti senus mezginius ir juos išardžius siūlus panaudoti naujiems. Iš pasenusio drabužio galima sukurti naują ir madingą.
„Šiuolaikinis jaunimas labai žiūri, kad nebūtų naudojami nauji ištekliai, kad būtų perdirbama tai, kas jau turima. Tą skatiname ir mūsų klube“, – pasakojo R. Juzėnienė.
Senesnio amžiaus moterys prisimena, kaip sovietmečiu trūko siūlų, tuomet jos pirkdavo dideles vyriškas vilnones kojines, jas ardydavo ir iš tų siūlų megzdavo megztinius.
Susipažįsta su bibliotekos fondais
Mezgimo klubo moterys tikina, kad kuratorė Rūta, nuoširdžiai visas globojanti, irgi sugalvoja visokių dalykų. Mezgimo klubo užsiėmimai vyksta bibliotekos erdvėje, dažniausiai Menų skaitykloje. Tam, kad būtų smagiau megzti R. Juzėnienė vienu metu klubo narėms skaitė pasakas. Įspūdis buvo didžiulis. Paskui tos pasakos buvo aptariamos, sukėlė daug diskusijų.
Pasak R. Juzėnienės, renginiai padeda susipažinti su bibliotekos fondais, paskatina domėtis skaitymu, muzika. Moteris sužavėjo kalėdinių atvirukų paroda iš Retų spaudinių fondo.
Buvo surengta ir gražių muzikos vakarų, kurie minėjo kompozitorių jubiliejus ar pažymėjo gražias datas. Sakykim, Valentino dieną skambėjo meilės duetai.
Metų sukaktį klubas žada paminėti avininkystės ūkyje, kur stebės, kaip iš vilnų atsiranda siūlai, sužinos visokių naujienų.
Pagalba Ukrainai
Klubo kuratorė R. Juzėnienė paskatino Mezgimo klubo nares prisidėti savo parama Ukrainai. Ji pasiūlė megzti kojines savo šalį ginantiems kariams. Visos tam pritarė. Tad šalia mezginių sau ir savai šeimai ėmėsi megzti kojines ir jų buvo tikrai daug numegzta.
Pasak Rūtos, pirmąją siuntą, kurios paimti atvyko labdara besirūpinantis žmogus iš Mariupolio, gavo Bachmuto kariai. Vėliau moterims buvo atsiųstos nuotraukos, kaip jie džiaugėsi ta dovana.
Kol Mezgimo klubo narės turėjo savų siūlų, tai kojines mezgė iš jų. Kai ištekliai išseko, siūlais parėmė ir „NorGitos“ parduotuvė, ir bibliotekos darbuotojos, kai kurios jų mezgė ir pačios.
Jau dabar vėl yra paruošta siunta vežti į Ukrainą, kurioje yra beveik 200 kojinių. Taip klubo narės palaiko kovojančius karius, rūpinasi jais ir nori prisidėti savo indėliu.
„Mezgėme Ukrainos kariams, kartu dalyvavome ir kitose akcijose, rinkome labdarą ukrainiečiams. Mūsų klube buvo viena mergina ukrainietė, gavome jai virbalus, siūlų, padėjome susikalbėti – vertėjavau“, – sakė R. Užubalienė.
Pasak R. Juzėnienės, moterys mezgė ir specialias pirštines, kurias išvežė į Ukrainą. Tos pirštinės vadinamos medžiotojų pirštinėmis, nes mezgamos atskiriant du pirštus, kad būtų patogu šaudyti. Kadangi tokias pirštines megzti kur kas sudėtingiau, tai jų siunta kiek mažesnė nei kojinių. Tačiau moterys tikisi, kad tai pagelbės kariams per šalčius.
„Mes stengiamės atsiliepti į karių prašymus. Kai sužinojome, kad jiems labai miela būtų gauti žaislų, tai numezgėme ir jų“, – sakė Rūta.
Klubo narės iniciatyva buvo nupintos tautinės juostelės ir jomis apdovanoti visi bibliotekos darbuotojai, prisidedantys prie Ukrainos rėmimo.
„Mezgimo klubui gal būdingiausia tai, kad jo narės labai susidraugavo ir yra tarsi viena šeima. Jos nuolat sako, kad labai laukia susitikimų kiekvieną pirmadienį ir galėtų susitikti dažniau. Labai svarbu, kad moterys labai iniciatyvios, siūlančios įvairias idėjas“, – šio klubo išskirtinumą pabrėžė Rūta.
Klubas bibliotekoje renkasi kartą per savaitę pirmadieniais. Daugiau informacijos suteiks klubo kuratorė el.paštu ruta.juzeniene@pavb.lt arba tel. 8 666 32 328.
Virginija Januševičienė
Kultūrinės veiklos vadybininkė
