Atrijaus terasoje atidaryta unikali paroda –„Miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“, kurioje eksponuojami šiauliečio kolekcininko Jono Nekrašiaus kolekcijoje surinktos mažiausios lietuviškos knygelės ir knygų ženklai, iš kurių dauguma miniatiūriniai.
„Pasaulyje tai yra pakankamai svarbi kolekcionavimo sritis, kadangi šitaip parodomas ir poligrafijos, ir dailininkų, ir knygininkų meistriškumas. Mūsų šaliai labai svarbu tokią kolekciją turėti, kad galėtume sudominti kitų šalių kolekcininkus, dailininkus, menotyrininkus“, – sako kolekcininkas J. Nekrašius, ekslibrisus pradėjęs rinkti nuo 1975 m., vėliau labai susidomėjęs minimalizmu ir mažiausiomis knygomis bei miniatiūriniais jų ženklais.
Kolekcininkas pasakojo, kad kai kuriuos ekslibrisus jis įsigijo pats, kai kuriuos dovanų yra gavęs iš pačių autorių ar savo draugų. Bibliotekoje jis rodo žymių Lietuvos dailininkų Vytauto Janulio, Viliaus Šliuželio, Alfonso Čepausko, Vinco Kisarausko ir kitų darbus.
V. Nekrašiui itin brangūs oforto technika sukurti Pauliaus Arlausko bei Vaidoto Janulio sudėtinga šilkografijos technika atlikti miniatiūriniai ekslibrisai.
Parodoje eksponuojamas ir pats mažiausias knygos ženklas, kurį sukūrė P. Arlauskas. Šis ekslibrisas yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.
„Ekslibrisas negali egzistuoti be knygos. Tai miniatiūrinių ekslibrisų paskirtis pažymėti miniatiūrines knygeles. Todėl sujungiau juos į vieną ekspoziciją. Kai yra miniatiūrinė knygelė, tai jai pažymėti reikalingas miniatiūrinis ženklas. Man yra sukurti miniatiūriniai knygos ženklai, antspaudai ir jais pažymiu miniatiūrines knygeles, kurios tuomet įgauna dvigubai didesnę vertę“, – kalbėjo parodos rengėjas J. Nekrašius.
Parodoje pamatysime ir mažąsias Viliaus Užtupo knygeles. Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo leisti miniatiūrines knygeles, tarp kurių yra ir šalies rekordą pasiekusi „Lietuvai 1000 metų“(9.2 x 9.6 mm).
Vėliau šį rekordą pagerino Vytautas Kusas, išleidęs miniatiūrinę knygutę (9 x 8 mm) „Pojūtis“, kurioje tilpo trys miniatiūros ir jo eilėraštis, sudėtas į 56 leidinio puslapius. Ši knygelė išleista 50 egz. tiražu.
V. Nekrašiaus teigimu, išleisti miniatiūrinę knygelę kur kas sudėtingiau negu įprasto formato. Tai sudėtinga užduotis leidėjams, todėl viskas labai priklauso nuo užsakovų iniciatyvos.
Paroda „Miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“ skirta ir Lietuvių kalbos metams, ir Knygnešio dienai, kovo 16-ajai. Pasak V. Nekrašiaus, lietuvių kalbą reikia puoselėti ir branginti, suprasti nepaprastą jos vert, o ši paroda irgi prisideda prie to. Tam, kad gimtoji kalba būtų išsaugota, didžiulį darbą nuveikė knygnešiai ir būtina atkreipti visuomenės dėmesį, kad mūsų lietuviška knyga turėjo patirti didelius išbandymus.
Knygnešių gabenamos knygos nebuvo tokios miniatiūrinės, kokios eksponuojamos parodoje, tačiau jos buvo palyginti nedidelių formatų, kad tilptų kišenėje. Nedidelės buvo ir maldaknygės, kurias turėjo kiekvienas tikintis žmogus.
Kolekcininkas pasakojo, kad Lietuvoje pirmosios miniatiūrinės knygelės pasirodė XVI amžiuje. Žymus spaustuvininkas Pranciškus Skorina (apie 1490 m. – prieš 1541) – pirmasis mažo formato knygų leidėjas Lietuvoje. Jo „Mažoji kelionių knygelė“ išleista 1522 m. Vilniuje.
1549 m. balandžio 20 d. H. Veinreicho spaustuvėje buvo išspausdinta pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo antroji lietuviška knygutė – pirmasis lietuviškas giesmynas „Giesme Š. Ambraziejaus, bei Š. Augustina…“ . Šios 13 puslapių knygutės formatas – 105 x 65 mm.
Kolekcininkas žaismingai ir įdomiai bendravo su parodą aplankiusiais mokiniais, kiekvienam ekslibrisui ar knygelei rasdamas savitą paaiškinimą.
Bibliotekai V. Nekrašius padovanojo miniatiūrinį parodos katalogą, mini knygelę „Minčių namai“. Parodos svečias Kęstutis Kairys kolekcininkui įteikė mažąją knygelę airių kalba apie žmogaus teises ES.
Paroda veiks iki balandžio 1 d.
Virginija Januševičienė
Kultūrinės veiklos vadybininkė
