Nuo gruodžio 8 d. bibliotekos Atrijaus terasoje veikia Trakų istorijos muziejaus paroda „2022 LIETUVOS KARAIMŲ METAI. LIETUVA KARAJLARNYN JYLY“. Su Lietuvos karaimų kultūros bendrija parengtoje parodoje kviečiama susipažinti su karaimų tautos, jos istorijos ir kultūros slėpiniais.
2022-aisiais minimas Trakų miesto 700-metis bei Lietuvos karaimų metai. Karaimai – tiurkų grupės tauta, kurią vienija kilmė, praeitis, bendra religija, kalba (su tarmėmis), dvasinė bei materialioji kultūra.
Lietuvoje karaimų tautos istorija prasideda dar 1397 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis kariavo žemėse prie Azovo, prie Kafkos (dabar Feodosija) ir Solchato (dabar Staryj Krym). Iš tų vietovių jis atvežė ar pakvietė atvykti bei Trakuose apgyvendino kelis šimtus musulmonų sunitų totorių ir apie 380 savitą tikėjimą išpažinusių karaimų šeimų. Pirmaisiais įrašais apie karaimus dalinasi garsusis flamandų keliautojas ir diplomatas Žiliberas de Lanua (Ghuillebert deLannoy, 1386–1462).
Lietuvos valdovas karaimus apgyvendino šiaurinėje Trakų pusiasalio dalyje, kur šiandien yra Karaimų ir Trakų gatvės. Apsigyvenę Lietuvoje, karaimai sudarė atskirą bendruomenę, karaimiškai vadinamą „džymat“. Trakuose karaimų miesto dalis buvo jų savarankiškai administruojama ir traktuojama kaip atskiras miestas, turėjęs net savo miesto antspaudą. Vaitas, kaip vėliau ir dvasinė valdyba, beveik visada rezidavo Trakuose, kurie buvo karaimus vienijantis centras.
Vėlesniais laikais jų bendruomenės apsigyveno Biržuose, Naujamiestyje, Upytėje, Saločiuose, Pasvalyje, Panevėžyje, Vilniuje. Rašytiniai šaltiniai byloja, kad karaimai Biržuose įsikūrė apie 1602–1603 m., Naujamiesčio karaimai pirmą kartą minimi 1658 m., nuo 1643-ųjų žinoma, kad karaimai gyveno Pasvalyje. Istorijos laiko juostoje galima rasti ir mažesnių, trumpiau gyvavusių karaimų bendruomenių – 1660 m. minimos Šventežerio, Kruonio, Saločių ir Raguvos – išlikusių kiek mažiau nei šimtmetį.
Lietuvos karaimų tautinė savimonė išliko stipri ir gaji 625 metus – išsaugant gimtąją kalbą, puoselėjant tautines, religines tradicijas, folklorą ir kulinarinį paveldą, aktyvų tautinio identiteto deklaravimą pasirenkant kaip tautos išlikimo garantą.
Parodos eksponavimą inicijavo Panevėžio dailės galerija.
Veiks iki 2023 sausio 7 d.
Pagal Trakų istorijos muziejaus informaciją
Informuojame, kad renginių metu visuomenės informavimo tikslu gali būti fotografuojama ir filmuojama, todėl Jūs galite būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Renginių nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti skelbiami renginio organizatorių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose bei platinami įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
